2023 m. kovo 20–24 d. VDA Grafikos katedros prof. Marija Marcelionytė-Paliukė vedė kūrybines piešinio/vizualinės raiškos dirbtuves Medžiaga/Įrankis+Aktyvatorius=Kūrinys Ščecino menų akademijos studentams. Kūrybinių dirbtuvių rezultatai buvo pristatyti bendroje parodoje „Fosilijos“ galerijoje „R+“.
Parodos ir kūrybinių dirbtuvių dalyviai: Izabela Fedorowicz, Marta Florczak, Martyna Pilarczyk, Anhelina Savash, Maja Turkowska ir Marija Marcelionytė-Paliukė.
Atidarymo vakaras. Studentai dalinasi idėjomis ir procesais
Atidarymo vakaras
Parodos plakas-durys
M. Marcelionytės-Paliukės dailininko knyga „Skilimas“
M. Marcelionytės-Paliukės paroda-kambarys
M. Marcelionytė-Paliukė. Dailinininko knyga „Konflikas“
M. Marcelionytės-Paliukės kambario lankytojai atidarymo vakarą
M. Marcelionytės-Paliukės parodoje - studentų performansas II
Dirbtuvių programa sudaryta taip, kad visi jose dalyvaujantys penkias dienas bendroje erdvėje kuria/yra/būna/valgo/kai kas ir nusnūsta/juokauja... kartu 12-a valandų (idealiu atveju!). Dėstytoja yra neatsiejamas šio proceso elementas, lygiavertis dirbtuvių, parodos dalyvis. Erdvė tampa bendru kūrybiniu urvu, irštva – gerąja prasme, o procesai įtraukia taip, kad visas kitas pasaulis trumpam sustoja, nes kūrybinės dirbtuvės vyksta pagal tam tikras, iš esmės pačių dalyvių sukurtas, „žaidimo“ taisykles, tad visai nesinori iškristi ar kažką praleisti. Per penkias nenutrūkstamos kūrybinės sąveikos dienas atrastos medžiagos ir priemonės bei skirtingi jų taikymo būdai arba „aktyvatoriai“, dažnu atveju sujudinantys akademinius žinojimus, plėtė individualią kiekvieno dalyvio plastinę raišką, kvestionavo vizualinius idėjų perteikimo aspektus, vėl ir vėl žadino diskusijas apie tai, kas yra ar gali būti piešinys, plėtė į(si)kvėpimo patirčių kartoteką, „įmetė“ į kūrybinio srauto būseną.
Kūrybinių dirbtuvių procesai
Kūrybinių dirbtuvių it parodos aptarimas po atidarymo
Kūrybinės dirbtuvės vyko Akademijos galerijoje R+, kur penktadienio vakarą ir buvo atidaryta paroda. Jau nuo pirmų akimirkų, nesitarę, kiekvienas kaip katinas, pagal pojūčius ar laukus, išsirinko savo buvimo kampą erdvėje ir įsikūrė. Jaunimas nusėdo pirmoje salėje, o man teko antroji. Taip ir parodą instaliavome, nejaukėme procesuose įsivyravusios tvarkos. Kas nustebino labiausiai – tai kūrinių kiekis, sukurtas per ne pilnas penkias dienas. Į atidarymą susirinkę žmonės visų pirma užduodavo klausimą: kiek čia jūsų buvo iš viso – dešimt, ne, gal dvidešimt? Kalbėjomės ta proga ir apie tai kiek visko gali įvykti, jei nesiblaškai, jei turi savo vietą, kurią kiekvieną rytą randi tokią, kokią vakar naktį palikai, kai visi eksperimentai tau prieš akis ir intuityviai rankos pačios ima ir sujungia dar užvakar, lyg visiškai, rodėsi, atskirus elementus į naują kūrinį.
Parodos galerijoje R+ instaliavimo akimirka
Pirmąjį dirbtuvių rytą lyg dar girdėjosi, kad „turėsiu išeiti į paskaitą, susitikimą“, bet niekas taip ir neišėjo. Tiesa, kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo Grafinio dizaino ir Grafikos studijų programos studentės, o dirbtuvėms įpusėjus, prisijungęs ir vienos iš dalyvių draugas, Dima iš Ukrainos, septintus metus gyvenantis Ščecine, sakė, kad tokios bendrystės dar niekada nėra patyręs. Dalyviai itin vertino ir brangino šį laiką dar ir todėl, kad akademijoje studentai neturi prabangos turėti ne tik individualios, bet ir nuolatinės viso kurso auditorijos kūrybiniams darbams. Yra kelios bendros erdvės, bet jos žymiai labiau skirtos švariam, kompiuteriais, palnšetimės atliekamiems darbams, o „nešvarių“ t.y. tapybos ir piešimo procesų studija yra bendra visų kursų studentams, tad pasibaigus paskaitai tu privalai susitvarkyti, susirinkti priemones, išsinešti savo pradėta darbą, atlaisvinti molbertą kitam. Daugeliu atveju tai lemia, kad procesai nutrūksta, pasimiršta idėjos, kyla niršulys ir nemažai studentų tiesiog nustoja „teptis“ ir pereina prie skaitmeninių sprendinių. Teiravausi studentų, ar akademijos vadovai žino jų poreikius, sakė, kad taip, bet ne taip viskas greitai. Ši akademija yra labai jauna (įkurta 2010 m.), išrinktas tik trečias rektorius, beje – dabar jai vadovauja architektė. Prieš tai buvo du rektoriai atstovaujantys muzikų bendruomenę (Ščecino akademijoje vykdomos dailės, dizaino, architektūros, medijų ir įvairių krypčių muzikos ir atlikimo meno studijos). Mieste akademija pasklidusi per tris pastatus, vienas iš jų su išskirtine istorija: iš šio pastato balkono yra kalbėjęs Hitleris...vėliau čia veikė bankas, o šiuo metu įsikūręs muzikos fakultetas ir viena iš iškiliosios spaudos grafikos laboratorijų.
Pagrindiniuose rūmuose studijuoja būsimi grafikos ir daiktų dizaineriai, kompiuterinių žaidimų ir virtualios erdvė kūrėjai, čia veikia keramikos, medžio, 3d spaudos ir kitos dirbtuvės.
Grafinio dizaino ir Kompiuterinių žaidimų kūrimo programos dėstytojai
Laboratorija
Mieste veikia šiuolaikinio meno centras, įsikūręs buvusiame gamyklos pastate. Įspūdinga erdvė! Veikia galerijos, daug žalių zonų. Ir šiaip, gražus, jaukus miestas, kurio kultūra ir nuotaika, bent jau mano jutimu, labai smarkiai nulemta 150 km atstumu esančio Berlyno. Traukiniu Berlyną galima pasiekti už 6 eurus, jei susirenki penkių pakeleivių grupelę. Studentams sakiau, jei čia gyvenčiau, kiekvienas mano savaitgalis, na gerai, kas antras, būtų leidžiamas Berlyne.
Šiuolaikinio meno centras
Ačiū už bendrystę ir laiką kūrybai.
Kūrybinės dirbtuvės Ščecine menu akademijoje buvo remiamos VDA Erasmus+Staff Mobility Programme
