Kūrybinės grafikos dirbtuvės Nidos meno kolonijoje / Creative Graphic Art workshop in Nida Art Colony

Tris vasaras (2012 – 2014) VDA Grafikos katedros dėstytoja M. Marcelionytė-Paliukė Nidos meno kolonijoje vedė kūrybines grafikos dirbtuves Nidos miesto gyventojams ir svečiams pagal projektą „Visuomenės įtraukimas į kultūrinę, edukacinę veiklą“. Dirbtuvės sulaukė didelio susidomėjimo kas gal kiek keista, kad žmonės, atvažiavę prie jūros ilsėtis, dar rasdavo noro išbandyti grafikos meno technologijas, susitepti aliejiniais ofsetiniais dažais kurie atsiplauna tik labia gerai pamirkus jūroje ir išsitrynus smėliu. Porai valandų prie ofortinių staklių Nidos meno kolonijoje susitikdavo ir vaikai, ir tėvai, ir seneliai ir kiekvienas turėjo ką veikti, kiekvienas išeidavo su pluoštu atspaudų ir dažnas grįždavo jau kitą vakarą ar kitą vasarą. Vyko eksperimentai naudojant monotipijos techniką, įsiveržimai į mados industriją nes įsidrąsinus atspaudai persikėlė ant marškinėlių, krepšelių, suknelių. Juk taip daug daugiau kas pamatys, pasidžiaugs nei namuose savo kūrinį įsirėminus ir pasikabinus! Dažnai nutrikdavo taip, kad tėvai palydėdavo savo mažuosius ir ramūs išeidavo mažiausiai dviem valandom savo keliais, o grįžę ir pamatę vaikų darbus kitą vakarą jau patys tapdavo dirbtuvių dalyviais.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Stebint aplinką, organizuojant įvairias kūrybines dirbtuves, vedant paskaitas, labia svarbu iškomunikuoti žinutę aplinkai taip, kad žingeidus žmogus nesijaustų nepilnaverčiu, negalinčiu, negabiu (deja, dauguma ateina su tokiomis nuostatomis, o gaila. Akivaizdu, yra didelė bėda ugdymo sistemoje, politikoje) jei jam neišeina „tesingai, panašiai kaip tikrovėje, kaip nuotraukoje“ nupiešti. Svarbu suvokti kad tie „teisingi“ dalykai tai ne lygybės ženklas, kad esi kūrėjas. Tai tik viena iš priemonių, vienas iš būdų, o tų būdų juk yra galybė. Šios kūrybinės dirbtuvės ir buvo apie tuos skirtingus kūrimo būdus, apie tai, kad piešti galima ne tik pieštuku, bet ir šaukštu, nosimi, žandu, pienės lapu, voleliu, brolio pirštu, spygliu ir … svarbu pamėginti.

 

Kodėl aš myliu grafiką? Nes man atrodo, kad tai pati ištvermingiausia meno sritis, čia nepykstama už klaidas, nes cinko, vario, medžio, lino, plastiko plokštelės atlaiko ėsdinimo procesus, skaptavimo, raižymo, poliravimo procesus su tokia ištverme ir dėkingumu, nuo to viskas tik sodrėja, gilėja, įvairėja.  O įvairios spaudos staklės kasdienius dalykus paverčia netikėtais vaizdais, ištraukia iš jų tai, ko akis nemato, kol daikto neprispaudžia 500 kg ofortinių staklių volo svoris. Kiekvienų dirbtuvių metu pirmojo atspaudo visi laukdavo su dideliu nerimu, kai kas net kvėpuoti pamiršdavo. Buvo ištariami magiški žodžiai abra–kadabra, sumosuojami magiški gestai virš staklių ir – viskas įvykdavo.

Pasiilgau tų vasaros dirbtuvių! Žinau, kad yra daug panašiai besijaučiančių, nes prieš penkerius metus užsimezgę ryšiai iki šiol nenutrūkę. Neįtikėtina sulaukti žinučių su klausimu: ar bus šiemet Nidos meno kolonijoje grafikos dirbtuvės. Mes dalyvavome pernai vykusiose? Planuojame savo atostogas Lietuvoje, nes gyvename Olandijoje, todėl norėtume atostogų datas pasiderinti pagal dirbtuvių datas.

Nežinau ar galima dar labiau pasakyti ačiū nei, kad štai tokiu būdu.

Marija Marcelionytė-Paliukė