Grafikos katedra dabar ir anksčiau

VDA Grafikos katedra yra atvira vizualaus meno erdvė, kurioje nuolatos vyksta kūrybiniai mainai. Vien 2014 m. sulaukėme svečių pripažintų pasauliniu mastu menininkų: Nathan Jurevicius (Australia/ Canada, Berlyno Pictoplasma Academijos dėstytojas), David Carson (JAV), Davidda Kidd (Canada). Katedros studentai ir dėstytojai vyksta studijuoti ir dėstyti pagal Erazmus+, KUNO, NORDplus programas į kitas Europos šalis. 

Grafikos studijų programa puoselėdama geriausias grafikos meno tradicijas gyvybingai, atsakingai ir imliai reaguoja į naujoves tiek Lietuvos, tiek pasaulio meno kontekste.     2008 m. atnaujintas ir išplėstas kompiuterių kabinetas. Čia vyksta paskaitos, pristatymai, filmuotos medžiagos peržiūros. 2013 – 2014 m. vyko Grafikos laboratorijos (buvusios spaustuvės) renovacija: instaliuota nauja ventiliacinė sistema, ėsdinimo patalpoje pastatyta traukos spinta, įsigyta naujų grafikos spaudos presų: ofortinis presas, kurio talerio išmatavimai 160 x 300 cm, iškiliosios spaudos presas su išvažiuojamuoju taleriu (spalvotai iškiliajai spaudai), sukurta šilkografijos studija su visa reikiama įranga, įrengtas knygrišybos kabinetas, kur studentai susipažįsta su knyga „iš vidaus“, kuria rankų darbo knygas-objektus. Ne viena čia sukurta knyga jau pabuvojo tarptautinėse knygos meno parodose ir garbingai atstovavo Lietuvos vardą.

2014 m. Grafikos katedros iniciatyva VDA Naujuosuose rūmuose (Malūnų g. 5) savo veiklą pradėjo ekspozicinė erdvė 5 Malūnai, kuratorė – Grafikos katedros vedėja, dėstytoja prof. Marija Marcelionytė-Paliukė, o atsinaujinusioje Grafikos laboratorijoje rengiami kūrybiniai grafikų susitikimai „Grafika iki vidurnakčio“.

VDA Grafikos katedros dėstytojai aktyvūs parodų  bei konkursų dalyviai, konferencijų rengėjai ir dalyviai, parodų kuratoriai ir organizatoriai, komisijų nariai, įvairių asociacijų, veikiančių Lietuvoje ir užsienyje, nariai, kūrybinių dirbtuvių vadovai. 

Grafikos katedros dėstytojų tarpe yra ir Nacionalinės premijos laureatas (prof. Rimvydas Kepežinskas), ir Kultūros ministras (doc. dr. Arūnas Gelūnas) ir VDA Emeritas (prof. Juozas Galkus), VDA Garbės profesorius (Saulius Valius).

Grafikos katedros ištakos – Vilniaus universiteto Literatūros ir laisvųjų menų fakultete, kur 1805 m. buvo įsteigta Raižybos katedra, tad 2005 metais Grafikos katedra minėjo garbingą 200 metų jubiliejų. Grafikos katedros raidoje, kaip ir visos Vilniaus dailės akademijos istorijoje, būta įvairių pokyčių, reikšmingų periodų, svarbių datų, įvykių, kurie lėmė profesionaliosios grafikos lygį Lietuvoje.

Pirmasis raižybą Vilniaus universitete dėstė Izidorius Veisas, tačiau Raižybos katedrą suformavo Juozapas Saundersas. Jis sudarė mokymo programą, kurios svarbiausias tikslas buvo rengti profesionalius dailininkus spaudos darbams. Grafika dėstyta pagal žanrus (istorinį, portreto ir peizažo), ugdyti kaligrafijos, topografinio ir natų raižymo įgūdžiai. J. Saundersui išvykus, tradiciją tęsė jo mokiniai. Nuo 1819 m. raižybos mokė Mykolas Podolinskis, taip pat dėstė Frydrichas Lėmanas, Gotlibas Kislingas. Katedrai priklausė 1822 m. įkurta litografijos dirbtuvė, kurią prižiūrėjo Jonas Rustemas, buvo įkurtas raižinių kabinetas, užmegzti ryšiai su Peterburgo dailės akademija.

Uždarius Vilniaus universitetą (1832), Lietuvoje nebuvo ruošiami grafikos specialistai. XIX a. antrosios pusės ir XX a. pradžios menininkų branduolį sudarė grafikai, išsilavinimą įgiję Rusijoje ir Vakarų Europoje. Grafikos katedros istorijai reikšminga 1922 m. įkurta Kauno meno mokykla, kurioje ypač daug dėmesio buvo skiriama tautinio meno tradicijai, nacionaliniam stiliui.

Įkūrus mokyklą iškart imta rūpintis grafikos menu. 1923 m. iš Vokietijos parsisiųsdinta spausdinimo mašinų. Tais pačiais metais bendrajame skyriuje pradėta dėstyti grafikos dalykus, nuo trečio kurso studentai privalomai mokėsi oforto, ksilografijos, litografijos. 1926 m. buvo suformuota Grafikos studija. Jai vadovauti paskirtas Adomas Galdikas, kurio erudicija ir pedagoginės nuostatos darė didelę įtaką studentams. A. Galdikas studentus supažindino su Vakarų Europos dailės laimėjimais, pabrėžė tradicinių raiškos būdų reikšmę, grafikos technikų galimybes, skatino būsimųjų dailininkų saviraišką. Vienerius metus (1929–1930), po mokinių streiko, grafikos studijai vadovavo Mstislavas Dobužinskis.

Su A. Galdiku susiję du Kauno meno mokyklos periodai. Trečiajame dešimtmetyje grafikos srityje dirbo ir jos raidą lėmė kitų sričių dailininkai, tačiau nuo ketvirtojo dešimtmečio grafiką formavo jau Kauno meno mokykloje parengti grafikos specialistai. Viktoras Petravičius, Paulius Augius-Augustinavičius buvo išsiųsti tobulintis Paryžiaus aukštosiose meno mokyklose, kur susipažino su moderniomis srovėmis. Vytautas Kazimieras Jonynas Paryžiuje studijavo knygos meną ir grįžęs 1934 m. buvo pakviestas dirbti studijoje. Grafikos dalykus dėstė ir Rimtas Kalpokas, Italijoje įgijęs plakato specialybę.

Kauno meno mokykloje atsirado naujų grafikos žanrų, ištobulėjo stilistika, šiuo laikotarpiu susidomėta ksilografija, linoraižiniu. Savo kūrybinį kelią čia pradėjo grafikai Antanas Kučas, Vytautas Jurkūnas, Petras Rauduvė, Jonas Kuzminskis, Mečislovas Bulaka, Telesforas Kulakauskas. Kai kurie jų vėliau ugdė naują grafikų kartą.

1940–1952 m. Grafikos katedros istorijoje buvo sunkūs ir prieštaringi. Karo suirutė išblaškė daugelį grafikų, dalis jų pasitraukė į Vakarus. Pokaryje grafikos dalykus dėstė J. Kuzminskis, V. Jurkūnas, M. Bulaka, A. Kučas, P. Rauduvė. Šie dailininkai, Kauno meno mokyklos auklėtiniai, vieni iš svarbiausių, kurie atkūrė Grafikos katedrą, pradėjo kurti naujos kartos stilių. Greta šių dėstytojų minėtinas ir Vladas Drėma.

1940–1960 m. buvo parengti pedagoginio darbo principai. Nuo 1945 m., Vilniaus dailės akademijai suteikus Vilniaus valstybinio dailės instituto vardą, grafikos buvo mokoma pagal kitų buvusių tarybinių aukštųjų mokyklų programas ir planus, remiantis socialistinio realizmo metodu. 1951 m. Kauno ir Vilniaus institutus sujungus į Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą, Grafikos katedra buvo pertvarkyta, darbo neteko žymūs padagogai. Savo veiklą Grafikos katedra išplėtojo 1958–1968 m., joje buvo dėstoma plakatas, knygos iliustravimas ir apipavidalinimas bei molbertinė grafika.

Mokymui ypač svarbi buvo nuo pat pradžių veikusi grafikos spaustuvė. Pamažu, prisitaikant prie laikotarpio poreikių, atsirado kitų naujovių. V. Jurkūno iniciatyva pradėta mokyti šilkografijos. Tobulinti šios srities žinių į Kijevo poligrafijos mokslinio tyrimo institutą buvo išsiųstas Mikalojus Vilutis, Grafikos katedroje mokslus baigęs 1970 m. Be tradicinių specializacijų, pradėti dėstyti pagalbiniai dalykai: taikomoji grafika, tipografika, taikomoji fotografija, poligrafijos pagrindai ir praktika Vilniaus bei Kauno spaustuvėse. Devintajame dešimtmetyje, kai senąsias spaudos technologijas pakeitė skaitmeninės, įkurta kompiuterių klasė (1993).

Grafikos katedrai vadovavo ir pedagogikos tradicijas kryptingai kūrė daug žinomų dailininkų. Mečislovas Bulaka, Jonas Kuzminskis, Vytautas Jurkūnas, Juozas Galkus, Albertas Gurskas. Nuo 2003 m. iki 2013 m. katedrai vadovavo Rimvydas Kepežinskas, nuo 2013 m. vadovauja Marija Marcelionytė-Paliukė.

Pirmuoju pedagogu 1949 m. tapo M. Bulakos mokinys Eduardas Jurėnas. Po jo dėstyti pradėjo ir Leonas Lagauskas, Juozas Galkus, Raimondas Miknevičius, Rimtautas Gibavičius, Mikalojus Vilutis, Alfonsas Žvilius, Albertas Gurskas ir kt. Prie jų prisidėjo ir jaunesnės kartos dėstytojai: Giedrius Jonaitis, Kęstutis Vasiliūnas, Rimvydas Kepežinskas, Arūnas Gelūnas. Pastaruoju metu katedros dėstytojų gretas papildė jaunimas: Jonas Čepas, Matas Dūda, Marija Marcelionytė-Paliukė, Jolanta Mikulskytė, Agnė Dautartaitė-Krutulė.

Grafikos katedroje studijavo kelių kartų dailininkai, be kurių neįsivaizduojamas grafikos menas: vyresniosios kartos – Valerijonas Galdikas, Algirdas Steponavičius, Janina Lili Paškauskaitė, Vytautas Kaušinis, Aldona Skirutytė, Birutė Žilytė, Vytautas Kalinauskas, Stasys Krasauskas, Arvydas Každailis, Irena Daukšaitė-Guobienė, Gražina Didelytė, Petras Repšys, Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė, Romas Orantas, Saulius Chlebinskas ir kt., viduriniosios kartos – Kęstutis Grigaliūnas,Laisvydė Šalčiūtė, Audrius Puipa, Saulius Valius, Roberta Vaigeltaitė, Rolandas Rimkūnas, Eglė Vertelkaitė ir jauniausieji, kurie ką tik įsitraukė į meno pasaulį – Eglė Kuckaitė, Sigutė Chlebinskaitė, Tadas Gindrėnas, Kristina Norvilaitė, Danas Bereznickas, Ugnė Žilytė, Elena Grudzinskaitė, Vanda Padminskaitė, Rūta Spelskytė-Liberienė, Linas Blažiūnas, Karolis Strautniekas, Milda Dainovskytė ir kt. Jie aktyviai dalyvavo ir dalyvauja užsienio ir Lietuvos parodose, simpoziumuose, jų kūrybinis palikimas ir pelnyti apdovanojimai yra geriausias katedros dėstytojų darbo įvertinimas.