Akademia Sztuk Pięknych im. Eugeniusza Gepperta we Wrocławiu

/Lenkija, BA Printmaking/ Anastasija Sosunova/

Pasirinkti dalykai:

  • Piešimas
  • Fotografija
  • Intaglio
  • Grafikos išplėtimas
  • Lenkų kalba

Wroclaw – Vilniaus dydžio miestas Lenkijoje, pavadintas Čekijos kunigaikščio garbei. Vardą Wratislaw galima perskaityti kaip „grįžtantis šlovėje“ (Skamba kaip pažadas, ar ne?). Miesto pavadinimo metamorfozės – Wratisslaw, Breslau, Breßlau – atspindi Wroclawo kelionę po skirtingas šalis ir kultūras pačiam miestui nekeičiant lokacijos. Lenkijai Wroclawas priklauso tik kiek ilgiau nei pusę amžiaus, o tai reiškia, kad šiame Silezijos regiono centre galite pamatyti skirtingų šalių ir laikmečių architektūros, daugiausiai – vokiškos. Bažnyčios, gatvės, bromai ir tilteliai verti pasigerėjimo, neįtikėtinos auros yra senosios žydų kapinės bei parkai. Miestas kaip gyvenimo erdvė yra pilna gyvybės ir grožio: verta nenuilstamai tyrinėti senamiestį ir naująjį Wroclawą, įsitraukti į kultūros gyvenimą, knibždantį muziejais, galerijomis, meninėmis grupuotėmis. Yra čia ir įdomių kavinių, susibūrimo vietų, kuriose galima rasti bendraminčių ir legalų rūkymą viduje. Senamiesčio biblioteka, kurioje be problemų prieinama registracija net užsieniečiui (ne taip, kaip Akademijos bibliotekoje), suteiks prieigą prie literatūros anglų ir vokiečių kalbomis. Beje, su lenkų kalba problemų nekils, jeigu bent truputį esate susipažinę su slavų kalbų šeimos skambesiais, o jei ne – kas trečias jaunas žmogus galės jums atsakyti angliškai, o vyresni – vokiškai. Akademijoje dėstoma lenkų kalba pradedantiesiems, kurios moko nuostabi  mokytoja Diana. Ten įgyti pagrindai man padėjo pralaužti ledus bendraujant su kai kuriais lenkais, kurie nemokėjo anglų kalbos (o tokio jaunimo vis dar, deja, nemažai) ir smarkiai pagelbėjo viešose erdvėse.

O dabar – apie ASP Wroclaw, Dailiųjų Menų Akademiją. Akademijoje sudarytos visos sąlygos įgyvendinti bet kokią meninę beprotybę. Bet kokio mąsto. Yra trys pastatai: Seniausi rūmai, kuriuose nuo pat įkūrimo dirba stikliai ir keramikai, o šalia modernusis Trauguttos stiklo pastatas su loftinėmis dirbtuvėmis, naujausia įranga, krosnimis, staklėmis, mašinomis. Trečiasis pastatas, esantis kiek toliau nuo pastarųjų, yra pagrindiniai rūmai: priglobia visą administraciją, menotyrininkus, dalį grafikos ir fotografijos dirbtuvių, skulptūrą, tapybą ir beveik dešimtį skirtingų piešimo auditorijų, valgyklą, dailės prekių parduotuvę, biblioteką ir dar daug viso kito. Nuo čia iki bendrabučio – 15 minučių pėsčiomis. Bendrabutis renovuotas, puikios sąlygos, įvairus kainų ir patogumų pasirinkimas, labai dideli darbo stalai, funkcionalus interjeras kambariuose. Kiekviename aukšte yra  dirbtuvės – kambarys su kriauklėmis ir molbertais, kuriame dirbami visus norimi kūrybiniai darbai, rengiamos vakaronės, dirbama naktimis. Taip pat kiekviename aukšte yra po virtuvę – tai pagrindinė studentų susirinkimo vieta.

Apie mokymosi sistemą. Iki kovo 15 dienos, oficialios semestro pradžios, visi užsienio studentai išgyvena neaiškumo laikotarpį. Reikia vaikščioti su dokumentais iš vieno akademijos galo į kitą, kalbėtis su dėstytojais (kurių dažnai nėra), rinkti parašus, vaikščioti į savivaldybę, kalbėtis su koordinatore, rinktis dalykų sąrašą. Šį laikotarpį reikėjo tiesiog iškęsti.

Asmeniškai man buvo svarbu pasirinkti „teisingą“ piešimo auditoriją ir grafikos dirbtuves. Tuoj paaiškinsiu detaliau: kiekvienas dėstytojas akademijoje turi savo „mokyklą“ – savo bendraminčius studentus, kuriems daro didelę įtaką, savo metodus, meninę poziciją, savo auditoriją.  Akademija neturi bendros vizijos ar koncepcijos piešimo atžvilgiu. Studentas gali rinktis nuo konceptualios raiškos iki studijinio darbo su puikiais modeliais. Turiu pripažinti, kad VDA studentai, kurie ieško piešimo amato mokyklos su anatomijos pamokomis, neturėtų to ieškoti Wroclawe, nes ten orientuojamasi visai į kitus dalykus: meninį sprendimą, braižo paieškas, saviraišką. Kiekvienas dėstytojas pasistengs atrasti unikalų santykį su bet kokiu studentu, padėti jam vystytis ir atrasti save pasirinktos raiškos ribose ir už jos ribų.

Grafikos dirbtuvėse padėtis šiek tiek skiriasi. Atvažiuojantis grafikas gali pasirinkti dvi skirtingas grafikos dirbtuves, ne-grafikas - tik vieną. Kiekvienai technikai (litografija, šilkografija, grafikos išplėtimas, skaitmeninė grafika, intaglio) priklauso atskiros dirbtuvės su skirtingais dėstytojais, asistentais, meistrais, taisyklėmis. Dėstytojai yra veiklūs ir užimti menininkai, jie ne taip jau dažnai pasirodo dirbutuvėse, pora kartų į savaitę ateina pakonsultuoti studentų, tačiau jų įtaką kitų studentų darbuose pajutau iškart. Intaglio dirbtuvėse vyrauja polinkis labai juvelyriškai ir kruopščiai daryti didelių išmatavimų darbus. Mačiau ne vieną studentą per visą semestrą padarius tik vieną ar du didelius estampus. Su studentais daugiausia bendrauja asistentai ir meistrai: tai jauni žmonės, patys užsiimantys menu, studijuojantys ar pabaigę Wroclawo Akademiją, darbštūs, neišsenkantys iniciatyvos ir idėjų šaltiniai. Asistentai ir meistrai laisvai kalba angliškai – jie ne tik padės nudirbti bet kokį darbą, bet ir suteiks specialybinių žinių, pasistengs padėti ir išaiškinti viską, ką reikia. Jie netingėjo užsiimti kiekvienu studentu, prižiūrėti, komentuoti, rodyti. Iš šių jaunų žmonių galima mokytis požiūrio į meistro, konsultanto darbą. Galima sakyti, dėstytojas Wroclawe yra Anglijos karalienė, o asistentai su meistrais – parlamentas.

Tuo, kaip veikia dirbtuvės, kaip gerai nusistovėjusi yra tvarkos, darbo kultūros disciplina esu iki šiol nustebusi.  Intaglio dirbtuvės, kuriose kaip niekur kitur svarbi švara, čia tiesiog blizga. Lietuviškas „grafiko rankos visada juodos“ Lenkijoje virsta į „grafiko rankos visada baltos“. Stikliniai stalviršiai yra skirti TIK plokščių valymui. Kiti stalai – šlifavimui, plokščių ruošimui, valymui. Viskas po savęs sutvarkoma tuojau pat. Popierius mirkomas taip pat kaip pas mus – vonelėje, tačiau džiovinamas tarp audinio klosčių (patalynių), kurios stebuklingu būdu visą laiką išlieka švarios, o dienos pabaigoje paskutinis išeinantis studentas patalus padžiauna. Kaip viskas išlieka švaru? Visi studentai dirba su pirštinėmis. Tai yra savaime suprantama – atsinešti skudurų ir pirštinių, turėti savo valymo skysčių. Yra didelis bendras 5 litrų butelis su aliejaus/indų ploviklio mišiniu, kuriuo studentai valo savo darbo vietas. Wroclawo akademijoje yra atsižvelgiama į sveikatos reikalavimus, todėl jiems sunku suvokti, kaip galima laistyti terpentiną ant visų paviršių. Naudojamas ne toks pavojingas terpentino pakaitalas Benzin, o vietoj acetono Denaturat. Nuodijimo ir plokščių lakavimo kambarys yra atskiras, tik meistras turi teisę jį atrakinti, jis stebi visus darbus, vykstančius kambaryje. Su filtsais elgiamasi labai atsargiai – kiekvienai technikai yra skirtas vis kitokio minkštumo filtsas, pasinaudojus, jie visi gražiai susukami ir sudedami po staklėmis. Kiekviena liniuotė turi savo vinuką, ant kurio ji kabo. Darbai kabinami ant virvutės arba klijuojami ant lentos su juosta. Nusiimant išdžiuvusį darbą, automatiškai nuplešiami ir juostos likučiai. Pirmą savaitę meistras stebėjo kiekvieną mano judesį, dėl kiekvienos smulkmenos įterpdavo pastabą, dėl ko šiek tiek susierzindavau – juk aš jau trečiakursė.  Tačiau po tokios griežtos priežiūros pasikeičia visi įpročiai ir pradedi dirbti taip, kad niekas net antakio negalėtų kilstelti. Nežiūrint į discipliną, visose dirbtuvėse tvyro labai maloni, draugiška atmosfera: čia groja muzika, galima išgerti arbatos, raižyti, bendrauti. Vietiniai studentai yra šaunus ir atviras jaunimas, labia draugiškai ir smalsiai sutinkantis užsieniečius ir kitokius prašalaičius.

Dar vienas puikus dalykas dirbtuvėse yra tai, kad per visą semestrą man neteko pirkti dažų ir cinko, o tai reiškia, kad buvo sutaupyta galybė pinigų. Cinko, pateikus projektą, yra duodama tiek, kiek tik studentui reikia. Cinko rulonai visada laukia savo eilės dirbtuvės kampe.

Antrosios dirbtuvės, kuriose aš dirbau, buvo Printmaking Expansion. Jos vadovė Malgorzata Warlikowska – įdomi menininkė, originali ir palankiai priimanti naujoves dėstytoja. Nemažai jos studentų buvo iš kitų katedrų, kūrė grafiką keramikos, stiklo gaminiams, spausdino ant tekstilės, kūrė meno objektus su grafikos panaudojimu. Čia mane išmokė dirbti šilkografijos technika visiškai savarankiškai – pasiruošti tinklą, švitinti, išplauti, spausti su bet kokiais dažais ant bet kokio paviršiaus, įgyvendinti visas savo idėjas. Būtent čia, jau po kelių savaičių, užsitarnautas pasitikėjimas ir stropus mokymasis iš meistrų virto galimybe turėti prieigą prie dirbtuvių bet kuriuo paros ir savaitės metu.  Nors nedirbau su litografija, klasikinės šilkografijos dirbtuvėse ir skaitmeninės spaudos auditorijoje, aš ten lankydavausi ir visur žavėjausi puikiomis sąlygomis. Skaitmeninės spaudos dirbtuvėse yra dideli printeriai, naujausi kompiuteriai, scanneriai ir kita įranga, todėl jei aš būčiau kompiuteriams prijaunčiančio grafiko vietoje aš pasirinkčiau būtent tas dirbtuves. Kitame pastate esančioms šilkografijos dirbtuvėms vadovauja puikus šilkografijos ir mezzotintos technikos meistras Chris Nowicki, ten laisvos vietos išgaruoja iš karto, todėl kuo anksčiau apsispręsite, tuo daugiau šansų pakliūti.

Tarp mano pasirinktų dalykų svarbią vietą užėmė fotografija, kurią sąmoningai pasirinkau, kad turėčiau pretekstą geriau ištyrinėti miestą, kuriame gyvenau. Lenkijoje taip pat išmokau dirbti fotolaboratorijoje, meistras skatino eksperimentuoti, bandyti naujus dalykus, komentavo klaidas.  Noriu dar kartą pabrėžti, kad bet kokia studento idėja Wroclawe sulaukia atsako, noras išmokti ką nors nauja sutinkamas su dideliu entuziazmu. Svarbiausia, dėl ilgų diskusijų ir įdomių literatūros sąrašų fotografija buvo vienintelis dalykas, kuris vertė tobulėti ir intelektualiai. Užsienio studentui teorinių paskaitų ne lenkų kalba tiesiog nėra.

Studentai yra visą laiką skatinami dalyvauti parodose, konkursuose, renginiuose. Dėstytojai patys kuruoja parodas, veža studentų darbus į kitas šalis ir miestus. Nuo pat pirmo kurso studentas yra pratinamas pildyti savo CV, rengti parodas Akademijos patalpose, jo darbai siunčiami į įvairius konkursus. Kiekvienais metais grafikos katedra organizuoja geriausio grafikos darbo konkursą - pirmų trečių vietų laimėtojai gauna piniginius prizus ir diplomus. Dėstytojai patys siūlo studentui suorganizuoti vienoj ar kitoj erdvėj parodą, visų trijų pastatų sienos visada pilnos besikeičiančių ekspozicijų. Įėjus į akademiją, iškarto pajunti šviežumo, judėjimo, lengvumo atmosferą. Lenkijoje nerasi egzotikos, šilto paplūdimio ar kvapą gniaužiančių potyrių, tačiau studentas, ieškantis puikių darbo sąlygų, malonios miesto aplinkos, gero laiko ir naujų perspektyvų savo kūrybinėje veikloje, gali visa tai rasti Wroclawe.