Parodoje „Bėgančios eilutės“ skirtingi kūriniai yra apjungiami per žodį, tekstą, citatą – (at)rastą, nugirstą, ištartą ar užrašytą. Nepriklausomai nuo jų skleidimosi ar įkūnijimo įvairovės – tekstinių ar vaizdinių raiškos formų, fizinių ar virtualių, tai yra kiekvieno kūrinio atskaitos taškas, o kartu – ir santykio su kintančia tikrove atspindys.
Parodos kūriniai – tarsi monologai: jie užsimezgė karantino metu ir buvo vystomi paraleliai, nepriklausomai vienas nuo kito. Tačiau kūriniams netikėtai „susitikus“ parodinėje erdvėje, išryškėjo autoriams bendras domėjimasis antrine tikrove ir apribojimų akivaizdoje naujai kylančiais tapatumo bei santykio su aplinka klausimais.
Justina Jaruševičiūtė gilinasi į sąvokos „menininkas,-ė“ sampratą, bet žodynuose aptinka tik sustabarėjusios, dabarties neatliepiančios, „mirusios“ kalbos apraiškas. Agnė Poškutė – priešingai – atidžiai klausosi dėstytojų ir konspektuoja jų gyvą ir kintantį, poetišką, kartais absurdišką žodyną, kuriuo nusakoma kūryba, menas, meno kūrinys. Tuo tarpu Adomas Žudys savo dvejų metų studijų užrašus susluoksniuoja į kontempliatyvią, žvilgsniu vos aprėpiamą akies vyzdžio formą, kurioje matomai paslepiamas jų turinys.
Salvijaus Misevičiaus kiaurai permatanti videokameros akis klaidžioja po ištuštėjusių Vilniaus prekybos centrų ir ofisų fasadus, jų atspindžiuose stebėdama ir tuštumą, ir fragmentiškus banalios esaties atšvaitus. Liucija Teodora Mikučionytė bando palengvinti miesto dalią, išpjaudama iš jo kraštovaizdžio juodąsias energetines dėmes, galinčias sukelti kataklizmus. Tuo tarpu Žilvino Baranausko akis susitapatina su virtualia kamera, slenkančia Viniaus miestu tarsi žemėlapiu ir žemėlapiu tarsi miestu, į „realią“ ir begalinę, galimybių prasme neišsemiamą tikrovės modeliavimo visatą.
Išskirtinai empatiška Gailės Cijūnaitytės antrininkė savo simuliuotu artumu padeda apimtiems nerimo, pasiklydusiems (ki)tokioje tikrovėje; ji švelniai ir intymiai šnabžda mums į ausį: „Tiesiog atsipalaiduok, viskas yra gerai“.
„Bėgančios eilutės“ – viena iš VDA Fotografijos, animacijos ir medijų meno katedros teminių parodų, kuriomis siekta pristatyti jauniausios kartos menininkų, katedros studentų ir absolventų kūrybą. 2021 m. teminių parodų ciklą sudarė spalio 26 d. atsidariusios parodos „Bėgančios eilutės“ (galerijoje „Akademija“) ir „Muilas ir vanduo“ (galerijoje „Artifex“). Jomis siekta išryškinti dvi reakcijos į kintantį pasaulį formas, pastebimas jaunų menininkų kūriniuose: atitolimą nuo tikrovės į teksto bei virtualybės pasaulius ir atsigręžimą į praeitį, prisimenant ankstesnes ir dažnu atveju ne mažiau traumines patirtis.
Parodos kuratorė: Irma Stanaitytė-Bazienė
Parodos dalyviai: Adomas Žudys, Agnė Poškutė, Justina Jaruševičiūtė, Gailė Cijūnaitytė, Liucija Teodora Mikučionytė, Salvijus Misevičius, Žilvinas Baranauskas
Organizatoriai: Vilniaus dailės akademijos Fotografijos, animacijos ir medijų meno katedra kartu su galerija „Akademija”
Partneriai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Plakato dizaineris: Pijus Chraptavičius
Plakate panaudoto vaizdo autorius: Adomas Žudys
Vertėja: Austėja Masliukaitė
Parodos technikas: Mindaugas Bazys Dėkojame: Algirdui Jaruševičiui, Laurai Grigaliūnaitei, Viktorijai Balkutei, Margaritai Valionytei, Bernadetai Brazdžionyei, Antanui Skučui, Laurai Stasiulytei Gudaitei, Gintui Kavoliūnui, Ričardui Šileikai
Dokumentacija: Laurynas Skeisgiela
