Specialybės dėstytojai
Dr. Arnas Anskaitis
LT | Menininkas ir tyrėjas, gyvenantis ir dirbantis Vilniuje. Dėsto Vilniaus dailės akademijos Fotografijos, animacijos ir medijos meno katedroje. Domisi skaitymu kaip menine praktika ir vizualia, erdvine bei laikine rašytinio teksto prigimtimi. Savo tyrimų praktikoje susitelkia į tai, kaip fiziniai ir mentaliniai rašymo potyriai skleidžiasi „erdvėje“, t. y. fizinėje plotmėje, kurią protas ir kūnas pajėgūs suvokti ir pajusti. Naudoja įvairias medijas ir formatus, įskaitant instaliaciją, judantį vaizdą ir fotografiją.
EN | Artist and researcher from Vilnius, Lithuania. He is an Associate Professor in the Photography, Animation and Media Art department, Vilnius Academy of Arts. Anskaitis is interested in practices of reading and the visual, spatial, and temporal nature of text. In his artistic practice and research, Anskaitis tries to draw attention to the physical and mental experiences of reading and writing ‘in space’, a physical dimension that both mind and body can grasp and perceive. He engages with a variety of media, including installation, moving image, and photography.
Prof. Laura Stasiulytė-Gudaitė
(g. 1977 metais, Klaipėdoje) kuria ir gyvena Vilniuje. 1998-2004 studijos fotografijos ir medijos meno katedroje, Magistro laipsnis VDA. 1999 Studijos Institut d´Art Visuels (Vizualių menų institutas), Orleanas, Prancūzija. Nuo 2010 dėsto fotografijos ir medijos meno katedroje, VDA. Lauros Stasiulytės Gudaitės kūryba orientuota į socialiopolitines kalbos, laiko ir vietos prasmes. Ji naudoja skirtingas medijas savo darbuose: video, fotografija, garsas, tekstai, piešiniai ir performansas. Nuo 2000 ji rodė savo darbus įvairiose parodose, tokiose kaip Manifesta 4th, European Biennial of Contemporary Art, Frankfurt/Main; Someplace unreachable, IBID Projects, London; Faster than history, KIASMA Museum of Contemporary Art, Helsinki; IKI and thanks for all the IKA, ARTSPACE, Auckland; BMW, IX Baltic Triennial of International Art, CAC, Vilnius; How to Do Things? - in the Middle of (No)where..., Kunstraum Kreuzberg/Bethanien, Berlin; Progressive Nostalgia, Centro per l’arte contemporanea Luigi Pecci, Prato, Italy; 54 th International Short Film Festival Ober- hausen, Oberhausen; GLOBAL SOUTH, International festival of contemporary art – City of Women, Ljubljana; Track changes, Museum for Contemporary Art, Leipcig.
Nuorodos:
Kūrybinė veikla
.jpg)
Prof. Avydas Lukys
(g. 1958, Šiauliuose) 1977 baigė Šiaulių J. Janonio vidurinę mokyklą. 1984 - Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas). Tais pačiais metais įstojo į Lietuvos fotomenininkų sąjungą. Nuo 2013 metų yra šios sąjungos Garbės narys. Nuo 1990 dėsto Vilniaus dailės akademijoje, ir yra vienas iš Fotografijos ir videomeno specialybės kūrėjų. 1998 išrinktas Fotografijos ir medijos meno katedros vedėju. Meninėje kūryboje dažnaiusiai naudojasi fotografijos technikomis. Darbams būdingos minimalistinės priemonės ir tipologinis metodas. Temos gimsta iš domėjimosi kultūros antropologija, todėl dominuoja įvairios kultūros apraiškos, žmogaus veiklos pėdsakai. 2018 A. Lukiui už fotografijų ciklus KRIKŠTAI (1988/1998/2018) ir DAIKTAI IŠ JŪROS (1988-1992) buvo skirta Neringos savivaldybės Mero premija, pažymint indėlį į Kuršių nerijos vardo sklaidą profesionalaus meno lauke.
Prof. Dr. Vytautas Michelkevičius (g. 1981, Kaune) kuratorius, tyrėjas ir menininkas, humanitarinių mokslų daktaras (2010), knygų sudarytojas ir autorius, kurio interesai kito nuo fotografijos išplėstame lauke iki medijų meno bei teorijos ir diagramavimo bei žemėlapiavimo, o pastaraisiais metais – link meninio tyrimo akademijoje ir už jos ribų. Studijavo Vilniaus ir Vienos universitetuose bei Kelno medijų meno akademijoje (Kunsthochschule für Medien Köln, Vokietija) ir Vienos taikomojo meno universitete (Universität für angewandte Kunst Wien, Austrija).
Dėsto bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studentams bei vadovauja visų pakopų studentų darbams.
Kaip kuratorius, mokslininkas ir pedagogas domisi medijų menu bei teorijomis, taip pat nestabiliomis ir socialinėmis meno formomis bei tyrimo ir fikcijos galimybėmis.
Kuruoja parodas, simpoziumus ir netikėtas situacijas įvairiuose kontekstuose nuo Lietuvos paviljono 56-ojoje Venecijos meno bienalėje (Dainius Liškevičius, Muziejus, 2015) ir doktorantų parodos „Darbalaukis“ (Titanikas, 2017) iki LTMKS projektų erdvių „Malonioji 6“ ir „Sodų 4“.
2010-2019 metais buvo VDA Nidos meno kolonijos meno direktoriumi ir kuravo 9-ių Inter-formato simpoziumų ciklą. 2010-2016 metais buvo LTMKS (Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos) pirmininkas, o šiuo metu yra tarybos narys.
Jis yra Tarptautinės meninio tyrimo draugijos (SAR) narys ir tarptautinių meninio ir mokslinio tyrimo žurnalų bei konferencijų komitetų narys.
.png)
Prof. Artūras Raila
(g. 1962, Rainaičiuose, Panevėžio raj.), šiuo metu gyvena ir dirba Vilniuje. Vilniaus dailės akademijoje baigęs skulptūros studijas (1989), menininkas pasuko objekto, instaliacijos, video, performanso kūrimo linkme. Menininko praktikai būdinga socialinės skulptūros - socialinio dizaino taktika. Projektuose jis glaudžiai bendradarbiauja su įvairiomis specifinėmis socialinėmis grupėmis ar subkultūromis, integruodamas jas į būsimo darbo scenarijų ir suteikdamas laisvę nenumatytiems įvykiams. Railos darbai susiję su institucinės kritikos ir tautinio identiteto diskursais. Menininkas socialinę realybę integruoja į meno lauką, panaikindamas meno ir gyvenimo skirtį. Artūrui Railai 2018 metais suteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija už nepriklausomos vizualiosios kultūros formavimą. Kūrybinė veikla
Prof. Irma Stanaitytė-Bazienė
(g. 1972, Klaipėdoje) baigė dailėtyros studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete ir medijų meno studijas Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2002 m. dėsto Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedroje, nuo 2018 m. yra šios katedros Fotografijos ir medijos meno BA programos vadovė. Nuo 1997 m. su audiovizualiniais ir tarpdisciplininiais meno projektais dalyvauja Lietuvoje ir užsienyje vykstančiose parodose, videomeno bei kino festivaliuose, rezidencijų programose. Yra sukūrusi keletą trumpametražių videofilmų, taip pat dokumentinį filmą "Ežerų dugne" (54 min.), kuris 2014 m. apdovanotas Aplinkos ir Kultūros ministerijos bei Lietuvos televizijos įsteigta Petro Abukevičiaus premija.
Raiška: video, fotografija, instaliacija, tekstas, objektas.
Temos: sociokultūrinis tapatumas; kūrybinė saviraiška; menininkas ir institucija; idealizmas ir tikrovė; teksto, vaizduotės ir tikrovės santykis.
Asist. dr. Rūta Spelskytė (g. 1985, Vilniuje)
LT | Studijavo grafiką ir skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje; Valand dailės akademijoje Švedijoje; Albertos universitete išklausė entomologijos kursą, pas Allis Markham mokėsi taksidermijos. 2019 m. VDA apsigynė meno daktarės laipsnį.
Dirbo Kilpisjärvi biologijos tyrimų stotyje Suomijoje, tęsė lauko tyrimus Islandijoje, Fareruose, Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje. Svalbardo salyne išbandė analoginiu pit-firing būdu į keramiką įrašyti Žemės magnetinio lauko stiprumą, tyrinėjo Žemės šiaurinio ašigalio slinkimą bei su tuo susijusius pašvaisčių judesius.Kartu su Brunelio universiteto Eksperimentinių mokslų centru Londone dirba bandydama iš Marso regolito išgauti „Marso juodą“ (Fe₃O₄). Nuo 2019 m. dirba VDA, vadovauja bakalauro, magistro ir doktorantūros baigiamiesiems darbams, veda vaikščiojimo paskaitas. Stažavosi Bauhauzo universitete Veimare (2021), nuo 2025 m. dirba su studentais Umeå dailės akademijoje Švedijoje.
BA, MA ir PhD studijų metu tyrinėjo žmogaus dialogo klaidas, nesusikalbėjimus, vėliau pereidama prie didelio masto konfliktų, karų, kankinimų ir teroro išpuolių analizės. Dabar daugiausia laiko praleidžia tarpusavio ryšio, nutylėjimo ir bandymo pataisyti tai, kas nebūtina, temose. Tyrinėja sci-fi ir extro sci-fi pasaulius, bandydama įsivaizduoti aplinkas, kuriose neveikia mūsų turimi instrumentai ar juslės.
Podoktorantūros tyrimų metu analizavo, ar galima įjungti ar treniruoti žmogaus magnetorecepcijos pojūtį. Daug dėmesio skiria kūrinį sudarančioms medžiagoms, gebėjimui pajusti elementus atominiame lygmenyje arba spekuliuoti galimais poveikiais stebint sudėtį laboratorine įranga. Dirba su itin retais, nuodingais, sprogstamaisiais, taip pat gyvais organizmais, tokiais kaip šilkverpiai, gleivūnai, švytintys dumbliai ir kt.
.jpg)
Doc. dr. Agnė Matulevičiūtė
LT | Kompozitorė ir garso menininkė, daug dėmesio skirianti muzikai, garso menui, teatrui ir kinui. Medijų ir tarpdisciplininio meno kontekstai, muzikiniai performansai, garsine raiška paremti eksperimentai - jos veiklos sritis. 2025 m. įgijo meno daktarės laipsnį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur sukūrė ir toliau plėtoja “užgarsio” sąvoką tyrinėjančią garso reikšmę šiuolaikinėje muzikoje bei garso mene. Nuo 2014 m. aktyviai dalyvauja grupinėse parodose, meno ir šiuolaikinės muzikos festivaliuose, mokslinėse konferencijose, menininkų rezidencijose Lietuvoje ir užsienyje. Jos parašyta muzika kinui įvertinta nacionaliniu “Sidabrinės gervės” apdovanojimu. Taip pat yra sukūrusi muziką daugiau nei 40 spektaklių didžiausiuose Lietuvos teatruose (du kartus nominuota nacionaliniuose teatro apdovanojimuose). Jos kūriniai buvo pristatyti ne tik Lietuvoje, bet ir Japonijoje, Austrijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Pakistane. Agnė ir toliau aktyviai bendradarbiauja su įvairių sričių menininkais, jos radijo pjesė "Lino kančia" apdovanota kaip geriausia 2021 m. radijo laida, o 2024 m. ji apdovanota Kultūros ministerijos jaunojo menininko premija. Taip pat Agnė yra šiuolaikinės įvietintos muzikos festivalio "Muzika erdvėje" meno vadovė, tarptautinio teatro festivalio "Sirenos" klubo programos organizatorė. 2019 m. tapo Lietuvos kompozitorių sąjungos nare. A. Matulevičiūtė taip pat aktyviai kuria elektroninę muziką ir gyvai koncertuoja pasivadinusi Agnès M. Savo kompozicijose ji dažnai naudoja modulinių ir analoginių sintezatorių garsus iš savo 1980-ųjų kolekcijos. Bakalauro laipsnis įgytas VDA, vėliau magistro ir doktorantūros LMTA - padeda apjungti skirtingus požiūrius į meno kūrinio procesus bei kontekstus.
.jpg)
Doc. dr. Valentinas Klimašauskas
LT | Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) direktorius, kuratorius ir rašytojas. Tarp didesnių jo kuruotų tarptautinių projektų – 1-oji Klaipėdos bienalė „Saulėlydis kas dvejus metus“ (2025), „Varpai ir patrankos. Šiuolaikinis menas militarizacijos akivaizdoje“ (kartu su Virginija Januškevičiūte, 2025), Lietuvos nacionalinis paviljonas Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje (kartu su João Laia, menininkai: Pakui Hardware ir Marija Teresė Rožanskaitė, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2024), šiuolaikinio meno festivalis „Coast Contemporary“ Lofoteno salose Norvegijoje (2023), 14-oji Baltijos trienalė „Nesibaigiančios kovos“ (kartu su João Laia, ŠMC, Vilnius, 2021), Alexandros Pirici choreografinis projektas (Kauno IX forto monumentas nacizmo aukoms atminti, 2020) ir Latvijos nacionalinis paviljonas Venecijos bienalėje (kartu su Inga Lāce, Daigos Grantinos personalinė paroda „Saules Suns“, 2019).
2024 m. Klimašauskas išleido knygą anglų kalba „Telebodies. Bleeding Subtitles for Postrobotic Scenes“ („Telekūniai. Kraujuojantys postrobotinių peizažų subtitrai“, „Mousse Publishing“, Milanas) – tai jo meno daktaro disertacijos, apgintos Vilniaus dailės akademijoje, dalis. Klimašauskas taip pat yra grožinės literatūros knygų „Daugiakampis“ („Six chairs books“, Kaunas, 2018), „Oh, my darling and other texts“ („The Baltic Notebooks of Anthony Blunt“, Vilnius, 2018) ir „Alfavilnius“ („Kitos knygos“, Vilnius, 2008) autorius. Tekstų yra publikavęs leidiniuose „A Prior Magazine“, „As a Journal“, „Beyond“, „Cura“, „Dot Dot Dot“, „Flash Institut“, „Flash Art“, „Kim Docs“, „Kunsthernes Hus“, „Good Times & Nocturnal News“ „Šiaurės Atėnai“, „ŠMC interviu“, „Metropolis M“, „Mousse“, „Nero“, „Paletten“, „Spike“ ir kitur.
EN | Curator, writer, and director of the Contemporary Art Centre, Vilnius, since January 2025.
Recently, he curated the 1st Klaipėda Biennial (2025) and the Lithuanian pavilion at the Venice Biennial 2024 (with João Laia, featuring artists Pakui Hardware and Marija Teresė Rožanskaitė). Together with João Laia Valentinas curated “The Endless Frontier,” the 14th Baltic Triennial at CAC Vilnius (2021). With Inga Lāce, they curated “Saules Suns,” a solo exhibition by Daiga Grantina for the Latvian Pavilion at the Venice Biennale (2019).
Other recently curated projects include “Ocean Eyes,” the Coast Contemporary festival in Lofuotta/Láfot/Lofoten Islands (2023); “Today, yesterday, tomorrow,“ a non-commercial part of the ArtVilnius’23; “nEYEYEght” at Galeria Francisco Fino, Lisbon (2023); “Fluid bodies,” a series of 5 exhibitions at Nemuno 7, Zapyškis (2022); “An Incomplete & Unreliable Guide to Social Media War Room” as part of the “Curated by” festival at Georg Kargl Gallery, Vienna (2021) and “The sex lives of fruit flies” at Low gallery, Riga (2021).
Klimašauskas is the author of “Telebodies. Bleeding Subtitles for Postrobotic Scenes” (Mousse Publishing, part of his Art Doctorate at VDA, 2024), “Polygon” (Six Chairs Books, 2018), “Oh, My Darling & Other Rants” (The Baltic Notebooks of Anthony Blunt, 2018), and “B” (Torpedo Press, 2014).
