• Naujienlaiškis
  • Fotografija ir medijos menas | Bakalauro studijos | Vilnius

    PRETEKSTAS
    Simpoziumas apie Baltijos medijų meną.
    1989–2019: lūžiai ir tęstinumai

      Šiame leidinyje pamatysime, kaip skirtingais dešimtmečiais menininkai naudojosi medijomis savo vaizduotei išreikšti ir kaip jų sukurti darbai atrodo tekant laikui – iš praeities, dabarties ir ateities perspektyvos. Laiką matuojantis leidinys – kalendorius – suteiks galimybę į skirtingų laikmečių kūrinius žiūrėti visą vis kitų ateities metų mėnesį. Vieni kūriniai tiesiogiai susiję su Nida – juose matome, ką, pasiėmę aparatus, Nidos aplinkoje veikė menininkai. Kiti turi konkrečiam dešimtmečiui savitų bruožų.

    Retroaktyvaus technofuturizmo dinamika: medijos ir laikas

      Šiandien jau sunku būtų atsekti, ką galvojo menininkų grupė „Žalias lapas“, kai 1990 m. Nidos kopose atliko improvizuotą performansą-akciją „Angakoko sugrįžimas“. Tačiau po dviejų dešimtmečių vienas jos narių ir lyderių Gediminas Urbonas pasakojo: „Mus domino globalūs procesai, performatyvumas ir kolektyvinė praktika. (...) Svarbiausia tuo metu buvo kolektyvinė kūryba kaip politinis pareiškimas ir opozicija vienišo genijaus mitui. Kitas man reikšmingas kūrybos aspektas ‒ tarpdiscipliniškumas ir ryšys su technologijomis. (...) hepeningas, performansas, akcija, readymade`as, pasiskolinti daiktai, citatos, tekstai ir dokumentai, socialinės skulptūros, kolektyviniai veiksmai ‒ tai buvo naujas to laikotarpio žodynas.“
    Kada Nidoje pasirodė pirmosios medijų meno užuomazgos, nežinia. Jei dalyvaujamąjį performansą laikytume medijų meno dalimi arba ekologiškumo ir tvarumo problemas retrofuturistiškai susietume su į tvarumą ir biotransdiscipliniškumą orientuotu medijų meno diskursu, galėtume teigti, kad 1989 m. rugsėjo 4 d. Nidoje vykusi akcija „Neringai – nacionalinio parko statusą“ buvo ta pradžia. Vos dvi savaitės po 1989 m. rugpjūčio 23 d. vykusio Baltijos kelio įgyvendintoje politinėje-ekologinėje akcijoje šimtai žmonių susibūrė į gyvą grandinę, meldėsi ir reikalavo apsaugoti Kuršių nerijos gamtą ir įkurti Nacionalinį parką (įspūdingą Vytauto Daraškevičiaus dokumentaciją rasite internete). Reikalavimai patenkinti po dvejų metų, o 2000 m. Parkas įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
      Šiandien į skirtingus parko elementus galime žiūrėti globaliai, apmąstydami įvarius jų pavidalus, funkcijas, esamus ir būsimus poveikius. Pavyzdžiui, smėlis (silikono dioksidas SiO 2 ), kurio kopomis visi taip žavisi, yra vienas pagrindinių medijų ekranų komponentų. Tad ar galima lengvabūdiškai mėgautis jo čežėjimu ar kopų peizažu, negalvojant apie milžiniškų kvarcinio smėlio kasyklų Kinijoje ir JAV poveikį aplinkai ir visuomenei? Nuo minėtų Nepriklausomybės aušros įvykių praėjo jau 30 metų. Kaip atrodo (medijų) menas šiandien įvietintame Baltijos regiono kontekste?

    Simpoziumai kaip laikinos menininkų kolonijos 2019–1989

    VDA Nidos meno kolonijoje 2019 m. rugsėjo 15–25 d. jauni bei patyrę Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos menininkai, kuratoriai ir teoretikai susibūrė diskutuoti apie Baltijos medijų meną, jo tęstinumą bei lūžius. Buvo ieškoma vietinių tapatybių, bendrumų ir skirtumų tarp jų.
      Simpoziumo pradžioje Jurijaus Dobriakovo iškelta provokuojanti hipotezė apie medijų meno mirtį Lietuvoje ir pasiūlymas apie medijų meną kalbėti kaip apie meno stilių visą savaitę neramino dalyvius. Kalendoriuje publikuojamame tekste Jurijus teigia, kad medijų meno diskursas paprastai būna politiškai angažuotas ir turi aktyvizmo, dalyvavimo bei protesto elementų. Pastaraisiais  etais šiuos aspektus papildė ir ekologijos, tvarumo bei biopolitikos temos. Tačiau kodėl Lietuvoje šis diskursas nesuvešėjo taip, kaip Latvijoje, galima sužinoti turbūt tik lyginant du tekstus su klaustukais – Jurijaus Dobriakovo „What Happened to Techno-future of the 2000s after 2010?“ ir Annos Priedolos „What Makes Latvian Media Art Sustainable?“. Gretimais Laura Kuusk pristato subjektyvią estišką perspektyvą, o Anka Lesniak konceptualizuoja problemą iš intermedijų perspektyvos ir analizuoja jos istoriją Lenkijoje.
      Intensyvioje simpoziumo programoje netrūko ne tik diskursyvių, bet ir patirtinių veiklų – tokių kaip menininko Vitalijaus Červiakovo atkurtas pasivaikščiojimas „Quicksilver Jet“, pirmą sykį atliktas 2017 m. VDA Nidos meno kolonijos rezidencijoje „Palei linijas“. Pats simpoziumas prasidėjo nuo mano vestos patirtinės ekskursijos po įvairias buvusių simpoziumų Nidoje vietas nuo 1990 iki 2019 m. Kartais sustodavome, sustingdavome ir įsivietindavome, kol aš rodydavau analoginį powerpointą – spausdintus A3 formato vaizdų lakštus. Apžūrėjome Kosygino vilos vietą, kurioje per vieną simpoziumą 1990 m. gyveno menininkai. Aplankėme keletą Inter formato simpoziumo vietų: nuo Error saunos (Error Collective) iki „Moai Emoji“ butaforinių skulptūrų (Olav Westphalen). Po devynis kartus vykusio Inter-formato liko tirštas dokumentacijos archyvas http://nidacolony.lt/en/projects/symposium.
      Pasibaigus intensyviai simpoziumo savaitės programai jauni menininkai ėmėsi įvairių bandymų ir sukūrė keletą naujų kūrybinių procesų bei kūrinių, kurių dokumentaciją beireprodukcijas irgi rasite kalendoriuje.

    Tvaraus kalendoriaus idėja

      (Šis) kalendorius taip pat yra tvarus. Kviečiame jį naudoti ne tik 2020 ir 2021 metais, bet ir atitinkamai 2048, 2076 ir 2027, 2038 bei vėlesniais metais, nes toks pat savaitės ir mėnesio dienų išsidėstymas periodiškai pasikartoja. Daugiau apie tai www.whencanireusethiscalendar.com.
      Kalendoriaus formatas padeda išryškinti klausimą, koks yra santykis tarp laiko ir medijų meno, kuris yra itin priklausomas nuo išraiškos priemonių – aparatinių medijų – ir technologijų raidos. Jei prieš 40–50 metų technologiniai perversmai įvykdavo kas dešimtmetį, dabar kaita yra gerokai spartesnė. Medijų materialumo įspaudas ypač ryškus meno kūriniuose. Pagal naudotą technologiją ir jos galimybes – grūdėtumą, raišką, spalvingumą, formato ir ekrano proporcijas ir t. t. – įmanoma penkerių metų tikslumu nustatyti kūrinio datą
      Medijos kartu su laikmečiu formuoja estetiką ir raiškos galimybes. Tai akivaizdu šio kalendoriaus mėnesius ir publikuojamus straipsnius lydinčių meno kūrinių ir fotografijų, sukurtų nuo 1990 iki 2019 m., estetikoje. Kviečiame leistis į kelionę laiku ir sykį panaudojus kalendorių, vėl išsitraukti jį 2027 ar 2048 m. ir dar kartą pažiūrėti, kaip visa tai atrodys ateities žvilgsniu.
    Simpoziumo moderatorius ir leidinio sudarytojas Vytautas Michelkevičius, 2019
     
    Kalendorių atsisiųsti galite paspaudę čia