Tėkmė nesustoja.
bet gal kartais,
kai viskas jau sukurta,
galima pailsėti.
nematyti aštrių erdvės briaunų,
pajausti malonias garso bangas
visu kūnu,
paliesti švelnų silikono paviršių
Tuomet gal ir pranašystės palengvėja.
Jos nebeskelbia suskaičiuotų dienų ar karalysčių griūties.
Jų vietoje lieka tik paprasti žodžiai.
Tarsi nieko ypatingo nebūtų nutikę.
2019 metų gruodžio 16, 2020 metų sausio 4 bei 18 dienomis vykusiame renginyje savo kūrybinius darbus, gimusius mokslo ir meno laboratorijose pristatė menininkai, Vilniaus dailės akademijos studentai, Dominyka Balaišytė, Gailė Cijūnaitytė, Nidas Kaniušas. Parodoje taip pat dalyvavo ir ją kuravo Akvilė Anglickaitė.
2019 m. pavasarį VU Kultūros centras inicijavo meno ir mokslo bendradarbiavimo projektą, kurio tikslas buvo sudaryti sąlygas skirtingų disciplinų mokslininkų ir studentų susitikimui, įgaunant unikalios patirties taikomojo mokslo ir tarpdisciplininio meno srityje. Projekto organizatoriai kvietė mokslininkus ir tyrėjus dalyvauti kūrybinėse laboratorijose kartu su Vilniaus dailės akademijos fotografijos ir medijų meno studentais. Studentai iš meninės perspektyvos analizavo šiuolaikinės apšvietimo technologijų galimybes, o mokslininkai ėmėsi ieškoti technologinių sprendimų įgyvendinti vizualines idėjas.
Vilniaus Šv. Jonų bažnyčia, jos architektūra ir pačios erdvės kontekstas buvo tyrinėjimų pagrindas kurti audiovizualines ir virtualias patirtis. Šis projektas – tai pirmas bandymas Vilniaus universitete apjungti garsą, šiuolaikines technologijas ir vizualiuosius menus į bendrą performatyvią visumą.
Projektą iš dalies finansavo Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Dokumentacija - Vytautas Daraškevičius
