Birželio 20 d., 14.00 val. Vilniaus dailės akademijos 102 aud. (Malūnų g. 3, Vilnius) Birutė Kabašinskienė gins daktaro disertaciją tema „Šv. Pranciškaus ir šv. Dominyko ikonografija Vilniaus pranciškonų ir dominikonų dailėje XVI–XIX a. vid.: šventųjų bruožų ir teologinių idėjų raiška“ (Menotyra – H 003).
Institucija, kurioje parengta disertacija: Vilniaus dailės akademija.
Mokslinė vadovė:
Dr. Tojana Račiūnaitė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra, H 003).
Disertacija ginama Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos jungtinėje Menotyros mokslo krypties taryboje:
Pirmininkė:
Doc. dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)
Nariai:
Dr. (hp) Rūta Janonienė (Lietuvos mokslų akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)
Dr. Kristina Mitalaitė (Nacionalis mokslinių tyrimų centras; socia adiuncta de la Commissio Leonina (Prancūzija), humanitariniai mokslai, teologija H 002)
Doc. dr. Aušra Vasiliauskienė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)
Dr. Dalia Vasiliūnienė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)
Su disertacija galima susipažinti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Vilniaus dailės bei Lietuvos teatro ir muzikos akademijų ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto bibliotekose.
Anotacija
Disertacijos tikslas – remiantis XVI–XIX a. vidurio Vilniaus pranciškonų ir dominikonų vienuolijų dailės pavyzdžiais, aptarti, kaip šv. Pranciškaus Asyžiečio (1181/1182–1226) ir šv. Dominyko (1171/1173–1221) ikonografijoje perteikiami šventųjų bruožai ir šventumą išreiškiančios teologinės idėjos. Tyrimo metu buvo surinkta vaizdinė ir tekstinė medžiaga apie abiejų šventųjų atvaizdus, aptariamu laikotarpiu buvusius Vilniaus pranciškonų ir dominikonų vienuolynuose bei jų bažnyčiose. Pristatymo tendencijos, reikšmingos Vilniaus bažnytinėje dailėje, aptariamos atskleidžiant šių šventųjų ikonografijos genezę: formavimąsi ir šv. Dominyko bei šv. Pranciškaus sugretinimo tradicijos atsiradimą XIII a. Apžvelgiama istorinių aplinkybių įtaką abiejų šventųjų ikonografijos paplitimui ir kaitai Vilniaus pranciškonų bei dominikonų vienuolynuose. Galiausiai išlikusių (ar fotografijose bei raižiniuose užfiksuotų; iš viso 65 iš 108 paminėtų šaltiniuose) šv. Pranciškaus ir šv. Dominyko atvaizdų įvairovė analizuojama remiantis vietinei pranciškonų ir dominikonų dailei įtaką dariusiais hagiografiniais tekstais ir ankstesniais ikonografijos pavyzdžiais.
____________
Šv. Pranciškus ir šv. Dominykas. Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios kupolo freskos “Šventosios Dvasios apoteozė” fragmentas. Fot. Kęstutis Stoškus, Bažnytinio paveldo muziejaus skaitmeninis archyvas.
