Balandžio 24 d. 14.00 val. galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) dailės krypties meno doktorantė Marta Frėjutė gins meno projektą tema „Civilizacijų serijos“ (Dailė V 002).
Gynimo posėdis vyks lietuvių kalba.
Kūrybinės dalies vadovas:
Prof. Deimantas Narkevičius (Vilniaus dailės akademija, vaizduojamieji menai, dailė V 002).
Tiriamosios dalies vadovė:
Dr. Tojana Račiūnaitė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003).
Tiriamosios dalies konsultantė:
Prof. dr. Eglė Rindzevičiūtė (Kingstono universitetas Londone (JK), humanitariniai mokslai, kultūros studijos)
Meno projektas ginamas Vilniaus dailės akademijos Meno doktorantūros dailės krypties meno projekto gynimo taryboje:
Pirmininkas:
Prof. dr. Žygimantas Augustinas (Vilniaus dailės akademija, vaizduojamieji menai, dailė V 002).
Nariai:
Anders Kreuger (Direktorius, Kohta kunsthalė (Suomija), vaizduojamieji menai, dailė V 002),
Raimundas Malašauskas (Kuratorius, vaizduojamieji menai, dailė V002),
Dr. Lina Michelkevičė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003),
Dr. Skaidra Trilupaitytė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, menotyra H 003).
Anotacija
Dažnai teigiama, kad prekiavimas kultūros artefaktais yra trečia pagal dydį nelegali pramonės šaka po narkotikų ir ginklų kontrabandos, o tokių daiktų aukcionai Vakaruose dažnai pasižymi atlaidžiu požiūriu į kilmę. Kodėl daiktai, o ypač seni daiktai, mums tokie svarbūs, kodėl tiesiog nesušluojame ir neišmetame į šiukšlių dėžę sudužusios XVII amžiaus keramikinės vazos?
Šis tyrimas, plėtojamas kaip dokumentinio serialo scenarijus, pasakojantis apie žmogaus istoriją, gilinasi į tai, kas žmogų lydi civilizacijos procese, kas slepiama po reprezentacinėmis šio proceso formomis, kas palaiko jo struktūras, taip pat į tai, kaip mes žiūrime į kultūrą ir meną, su šį žiūrėjimą lydinčiais euforijos, pasididžiavimo, susinaikinimo baimės ir smalsumo jausmais.
Tyrimas grindžiamas asmeninėmis patirtimis muziejuose, archeologijoje ir archyvinėje medžiagoje, kurios atskleidžia fragmentišką ir interpretuojamą istorijos pobūdį. Pagrindinis dėmuo šiame tyrime yra medžiagiškumas – sluoksniškos medžiagų neatitiktys, errorai, trukdžiai. Šis projektas ir meno kūriniai jame – tai bandymas perkonstruoti objektų medžiaginės logikos dėsnius ir gamybinių procesų sistemas.
Disertacija teigia, kad praeitis nuolat perinterpretuojama per materialų santykį su aplinka, daiktais ir kultūriniais kontekstais. Menas čia suprantamas kaip unikali galimybė kvestionuoti vyraujančius civilizacijos naratyvus ir iš naujo sudėlioti istorijos fragmentus į atviras, daugiareikšmes prasmes – kaip būdas papasakoti apie žmogų tai, ko negali papasakoti istorija.
__________
Iliustracija: Vazos rekonstrukcija, Lietuvos nacionalinis muziejus, analoginė fotografija, 2026
