Įspūdžiai iš ArcIntex ETN London Summer School
Royal College of Art Kensington Campus, liepos 15-22 d.d. 2016
Liepos mėnesį Londono menų koledže (Londone Royal College of Art) vyko ArcIntex ETN (European training network) doktorantų, jų vadovų ir koordinatorių susitikimas-konferencija, kurioje buvo apibendrinti pirmų metų Europos komisijos Marie Skladowska-Ciuri tyrėjų fondo finansuojamos tarptautinės doktorantūros rezultatai. ArcIntex ETN tikslas – ieškoti ir siūlyti naujus dizaino kūrimo metodus, kuriuose apjungiami šiuolaikinio mokslo atradimai ir technologinės inovacijos. Mokslo ir technologijų sinergija turėtų tarnauti tvaraus dizaino siekių ir humanistinių vertybinių nuostatų įgyvendinimui. Projektinės tarptautinės doktorantūros ArcInTex uždavinys – naujos tvarios gyvenimo aplinkos kūrimas, apjungiant architektūrą, tekstilę, mados, produkto ir interaktyvų dizainą. Ši doktorantūra siekia atrasti naujas mokymo ir mokymosi programas, metodus ir technikas, kurie sudarytų prielaidas projektuoti atsakingą ir prisitaikančią aplinką, harmoningai apjungiančią žmogų ir jį supančią erdvę (interjerą, pastatus, urbanistinę ir socialinę aplinką).
Pirmų metų tikslas – kiekvienam doktorantui atrasti ir apsibrėžti savo tyrimų lauką, temą, tikslą, uždavinius ir siekinius ArcInTex ETN projekto tyrimų koncepcijos ribose. Numatyti individualius ir kolektyvinius tyrimų ir praktinės veiklos metodus; identifikuoti savo tyrimų naujumą ir rezultatų poveikį aplinkai; numatyti savo profesinės veikos perspektyvas po doktorantūros studijų.
Vilniaus dailės akademijos doktorantės Sara Lumberg ir Justė Pečiulytė priklauso ArcInTex ETN 3-ai tyrimų darbinei grupei (3 workpackage), kurios tyrimų laukas – Tekstilės tyrimų metodai atsakingame ir prisitaikančiame interjero dizaine – interjero skalė.
Pirmą konferencijos dieną vyko individualūs vadovų ir studentų susitikimai (kiekvienas doktorantas turi po tris vadovus iš skirtingų universitetų). Vėliau vyko vadovų ir darbinių grupių (workpackage) susitikimai. Aptariama doktorantūros plane numatyta tiriamoji praktika Boro universitete Švedijoje, diskutuojama apie kolektyvinio darbo metodus, apibendrinti bendrų grupės tyrimų ir veiklos rezultatai.
Pirmoji grupės kolektyvinio darbo praktika vyko Vilniaus dailės akademijoje 2015 m. spalį ArcInTex tinklo konferencijos ir kūrybinių dirbtuvių metu. Kitose kūrybinėse dirbtuvėse Boro universitete buvo analizuojami mastelio ir erdvės klausimai. Berlyno menų universitete vykusiose dirbtuvėse vyko eksperimentinė praktika, dirbama su inovatyviomis, specifinėmis tekstilės medžiagomis, taip pat vyko bendrai sukurto darbo – erdvinės kompozicijos instaliavimas. Darbas grupėje paskatino atrasti savo poziciją grupėje, akcentuojant profesinę patirtį ir asmenines savybes; gebėti derinti individualias idėjas su grupės projektais, numatyti darbo metodus, analizuoti ir įvertinti kontekstą, numatyti rezultatų sklaidos ir pritaikymo perspektyvas. Paskutinis grupės susitikimas vyko Eindhoven technologijų universitete. Susitikimo metu darbinės grupės dalyvės apsibrėžė individualias funkcijas grupiniuose projektuose. Kiekviena įsivardino savo stiprybes ir silpnybes. Visos doktorantės tapo įvardintomis tyrimų ir paieškų „agentėmis“. Paieškų laukai – atmosfera, kūnas, drabužiai, medžiagos, interaktyvumas, tvarumas. Ramyah Gowrishankar – artimo kūnui interaktyvumo agentė; Svenja Keune – tvarios gyvenamosios aplinkos tyrimo agentė; Justė Pečiulytė – atmosferos savybių tyrimo agentė; Ana Pineiro – dinamiškų tekstilės medžiagų tyrimų agentė; Sara Lumberg – naujų formų kūrimo, pasitelkiant kūno ir medžiagų sinergiją, agentė.
Buvo aptarti darbo grupėje privalumai ir trūkumai, pastebėta, kad labiausiai pasiteisina individualaus ir grupinio darbo kaita. Grupėje generuojamos naujos idėjos, vyksta diskusijos, ne visi planai įgyvendinami, bet problemų aptarimas vysto kritinį mąstymą, skatina kūrybiškumą. Po kolektyvinių diskusijų ir grupinių projektų sklandžiau, kokybiškiau vyksta individualios studijos. Kadangi vienas iš akcentuojamų doktorantūros uždavinių – numatyti profesinės veiklos perspektyvas, ArcInTex ETN vadovai provokavo klausimus, ar doktorantės neketina ir po studijų tęsti koloboratyvinius projektus, išnaudojant individualias ir profesines stiprybes. Grupės doktorantėms buvo pasiūlyta tyrinėti ir aprašyti darbo grupėje metodikas ir rezultatus. Tyrinėti, kaip vyksta veiklų pasiskirstymas grupėje, palyginti, kaip kolektyvinio darbo rezultatai reflektuojami iš individualių tyrimų perspektyvos. Galimas rolių kolektyviniame darbe pasikeitimas, kas skatina dinamišką mąstymą ir atvirumą pokyčiams. Skatinama numatyti ne tik savo veiklos poziciją grupės projektuose, bet analizuoti grupės tyrimus kitų dizaino tyrimų kontekste.
Taip pat buvo aptartos grupinio darbo tiriamosiose dirbtuvėse rugsėjo-gruodžio mėnesiais Boro universitete perspektyvos, doktorantų ir vadovų susitikimas ir praktikos eigos ir siekinių aptarimas Boro universitete spalio mėn. pradžioje. Taip pat buvo aptartas planas surengti tyrimų ir kūrybinės veiklos rezultatų parodą Boro universiteto Textile muziejuje. Doktorantai buvo paskatinti ieškoti inovatyvių savo tyrimų pristatymo parodoje formų.
Bendroje doktorantų ir vadovų diskusijoje numatyta ArcInTex ETN eigą aprašyti kaip galimą tarptautinių studijų modelį.
Tą pačią dieną įvykęs Supervisory Board susirinkimas aptarė ArcInTex ETN eigą ir problemas. RCA prof. Clare Johnston, informavo kad per London summer school metu numatomi kursai ir kūrybinės dirbtuvės doktorantams, susitikimai su biznio partneriais, projektų rašymo pratybos tikslu gauti EK finansavimą tyrimams. VDA atstovė prof. E.G. Bogdanienė pristatė 2017 m. sausio-vasario mėm. VDA organizuojamus einamuosius mokymus ArcInTex ETN doktorantams ”Embodied textile interaction design“. Šis kursas turėtų analizuoti interaktyvias tekstilės savybes ir jų įtaką drabužių ir aplinkos dizainui.
Agneta Nordlung Andersson WP1 koordinatorė pristatė lapkričio mėnesį nymatomą EK ekspertų auditą, kurio metu numatomi doktorantų tyrimų eigos pristatymai, susitikimai su doktorantūros vadovais ir studijų koordinatoriais. Doktorantūros auditas numatomas lapkričio 21-22 dienomis Boro universitete. Taip pat numatyta 2017 m. pavasarį surengti ArcInTex ETN doktorantų parodą Textile muziejuje Boro universitete.
Vėliau konferencijos dalyviams buvo skaitomos paskaitos, vyko diskusijos.
William McLean pranešime „Air Structure“ buvo analizuojama kaip molekulinės oro struktūros principai ir vaizdiniai gali būti naudojami šiuolaikinėje architektūroje (pav.).
Carmen Hijosa paskaitoje „Pinatex“ pristatė savo patentuotą atradimą – ananasų lapų pluoštinę neaustinę medžiagą, kuri šiuo metu pradėta diegti masinėje gamyboje. Pinatex medžiagos nuo 2015 metų pradėtos naudoti baldų ir mašinų sėdynių apmušalams, batų ir galanterijos gamyboje. Tai ekologiška, gamtoje greitai yranti medžiaga, užtikrinanti uždarą šiuolaikinio dizaino koncepcijos - gamybos be atliekų ratą. 
Veronica Kapsali paskaitoje „Smart Materials“ daug dėmesio skyrė Biomimetic dizainui, akcentavo ryšį tarp biologijos fenomeno ir dizaino problemų. Gamtos mokslų tyrinėjimai, darbas tarpsritinėje komandoje su mokslininkais kuria prielaidas naujoms dizaino idėjoms. Biomimetic dizaino principai – maksimalus esamų resursų panaudojimas, optimalus energetinių resursų panaudojimas, multifunkcionalumas, siekis gamybos atliekas išnaudoti kaip naujus resursus, lokalizuoti gamybą ir jos pritaikomumą. Apjungus tekstilę, robotiką ir biomimetiką, kuriami 4D gaminių prototipai. Šie objektai yra autonomiški, save reguliuojantys, save atkartojantys, jautriai reaguojantys į aplinkos poveikį, atsistatantys. Iš gamtos paimto pavyzdžio – eglės konkorežio, kuris drėgnoje aplinkoje „išsiskleidžia“ principas naudojamas šiuolaikinėje architektūroje. 
Kitą dieną vyko individualūs doktorantų prisistatymai.
Iva Resetar – nagrinėja klimato atšilimo, architektūros ir erdvės homogenizavimo klausimus. Doktorantė eksperimentuoja su skysčių fiziniais pavidalais agregatinėse skysčių būsenose, jų struktūrose ieško inspiracijų architektūros objektų projektavimui.
Dniel Suarez analizuoja pridedamuosius tekstilės paviršius, mikro pluoštus, robotikos panaudojimą tekstilės pluoštų gamyboje, šiuolaikinės tekstilės panaudojimo kosminiuose tyrimuose perspektyvas.
Marina Kastan analizuoja tekstilės, kūno, erdvės ir laiko santykį. Akcentuojamas procesualumas, ieškomos naujos dizaino kūrimo metodologijos.
Yyoti Kapur nagrinėja kvapų fenomeną erdvėse. Kaip kvapas prisideda prie erdvės formavimo, koks yra kvapas - nematomas, negirdimas, neapčiuopiamas, dinamiškas, statiškas... Kaip aplinka įtakoja kvapą, jo intensyvumą ir sklaidą?
Bastian Beyer analizuoja tekstilės struktūras ir medžiagas architektūroje. Jis atskleidžia medžiagos „demokratizavimo“ perspektyvą, tyrinėja mutuojančias, besitransformuojančias, „augančias“ medžiagas.
Ana Pineiro tyrimų tema – kinetinė tekstilė, dinamika kaip ekspresijos elementas. Kaip medžiagų paviršiai ir struktūros reaguoja į kintančią aplinką, kokiais parametrais ši savybė įtakoja medžiagų dinamiką, ir kaip šios savybės gali būti naudojamas tvarioje ir prisitaikančioje tekstilėje. Doktorantė eksperimentuoja su elektroaktyviais polimerais, elastingomis medžiagomis, ieško metodų kaip išnaudoti elastingumo savybę dinamiškų paviršių kūrime. Doktorantė tyrinėja medžiagų lankstumą, dinamiškumą, elektros krūviui laidžias medžiagas. Vienas paskutinių doktorantės bandymų – nylonmonofilamentinio siūlo spiralinio sukimosi dinamika veikiant šilumos efektui.
Svenja Keune tema – aktyvios ir atsakingos medžiagiagos, jų panaudojimas bei taikymas šiuolaikiniame interjere. Doktorantė tyrinėja augalų interaktyvumą, biomimetiką, skatina permąstyti vieningą žmogaus ir gamtos ciklą. Doktorantė eksperimentuoja su „augančia“ tekstile, integruoja augalų sėklas į tekstilės medžiagas ir pluoštus, stebi jų transformacijas veikiant temperatūrai, drėgmei, kitiems atmosferos veiksniams, ieško eksperimentinių patirčių panaudojimo tvariame dizaine galimybių.
Sara Lumberg tyrinėja žmgaus kūno ir audinio santykį, ieško naujų kūno ir tekstilės jungties formų. Doktorantė metodiškai analizuoja formos ir spalvų teoriją, teorines žinias taiko praktiniuose eksperimentuose – erdvės, kūno, pagalbinių objektų, leidžiančių keisti žmogaus kūno formas ir tekstilės jungtyje. Fotosesijų metu užfiksuotuose vaizduose žmogaus kūnas tampa neatpažįstamas, tai tari kūno tipografijos žemėlapiai. Neutrali „balto kūbo“ erdvė atriboja kūną-objektą nuo socialinio konteksto, siekiama suvokti kūno-formos-erdvės esmę.
Justė Peiulytė tyrinėja tekstilės-atmosferos-interjero santykį, medžiagų ekspresiją interjere. Doktorantė siekia atrasti naujus interjero kūrimo metodus, kur interjeras analizuojamas kaip gyvas, kintantis peizažas. Keliamos hipotezės, ar tekstilės medžiagos ir pluoštai gali įtakoti, sąlygoti naujų interjerų kūrimo koncepcijas. Kaip naujos metodikos galėtų būti taikomos tvarios, atsakingos architektūros (akcentuojant interjerą) kūrime?
Ramyah Gowrishankar tyrinėja tekstilės interaktyvumą. Kaip tekstilės medžiagų struktūros, jų interaktyvumas įtakoja formų transformacjas? Doktorantė analizuoja formų pokyčius, atsirandančius veikiant tekstilės medžiagas mechaniškai ir dėka e-tekstilės.
Marion Bartin tyrinėja graphene (grafito darinys) poveikį tekstilės pluoštams, renka mokslinius šaltinius, kuriuose apibendrinti iki šių dienš atlikti tyrimai šioje srityje. Doktorantės siekinys atrasti inovatyvią, elektros srovei laidžią tekstilės medžiagą ir pasiūlyti jos taikymo perspektyvas.
Angela Mackey pristatė inovatyvių medžiagų drabužiams seriją, dekoruotą „judančių“ raštais. Tokie raštai gaunami į audinį integruojant programuojamus mini LED lempučių tinklus.
Mila Svechtarova tyrinėja savireguliacijos, pluoštų atminties klausimus tekstilėsje.
Vidmina Stasiulyte analizuoja „lėtos“ mados estetiką, ji tyrinėja mados garsų fenomeną.
Troy Nachtigall tyrinėja 3 D spaudos galimybes individualių mados produktų kūrime. Doktorantas pristatė eksperimentinius avalynės ir drabužių prototipus, atliktus 3D spausdintuvu.
ArcIntEx doktorantūros tyrimų kontekste akcentuojama medžiagų sintezė – apjungiant fizines medžiagų savybes ir kompiuterinius skaičiavimus. Naujas madžiagų supratimas architektūroje yra šiuo metu kylanti tendencija. Dizaineriai negali kurti tik skaitmeninėje „karalysteje“, atskirtoje nuo fizinio pasaulio. Atvirkščiai, kompiuteriniai skaičiavimai efektyviai naudojami medžaigų tyrimuose. Medžiagiškumas architektūroje ir dizaine nėra fiksuota galimybė ir pasyvi forma. Medžiagų tyrimai tampa aktyvus idėjų generatorius. Ši tendencija - reikšmingas posūkis nuo modernizmo tezės apie teisingas medžiagas. Anksčiau architektūroje ir dizaine buvo atmetamos tam tikros medžiagos ”kaip netinkamos“. Tokio principo laikėsi projektuotojai. Dabar gi mechaniškas konstravimo metodas keičiamas į robotikos galimybes pasitelkiančius medžiagų tyrimų procesus.
Šiuolaikiniai dizaineriai, architektai, tyrėjai, mąstytojai akcentuoja naujų dizaino tyrimų metodikas – metodų, kurie analizuoja medžiagas ir jų ryšį su technologijomis, biologija ir kultūra. Per tokius darbus atskeidžiamos multidisciplininės sajungos tarp dizaino, inžinerijos ir gamtos mokslų, tai tiesia kelią į naują medžiagų kultūrą architektūroje ir dizaine. Medžiagų fizinės savybės yra varomoji jega nesibaigiančiame kūrybos procese, prieš mus atsiveria nauja, neištirta medžiagų kultūra.
Medžiagų tyrimais grįstas projektavimas nėra visai nauja tema taikomajame mene. Keli pirmtakai, padėję pagrindus XX a. yra Josef Alberts, kuris apie 1920 m. dėstė medžiagotyros ir architektūros kursą Bauhaus mokykloje, o vėliau Black Mountain College Šiaurės Karolinoje. Šis kursas buvo grįstas eksperimentais su įvairiomis medžiagomis. Alberts kursas skatino identifikuoti pačios medžiagos prigimtines sąvybes, kurios gali būti inovacijų architektūroje įkvėpimo šaltinis. Jo tyrimai atskleidė medžiagų savybių pokyčius laike ir erdvėje.
Kita asmenybė nuosekliai tyrinėjusi medžiagų savybes ir jų poveikį architektūroje – Frei Otto, atlikęs tyrimus Stuttgart universitete 1960 -1990 m. Jis atliko eilę eksperimentų su įvairiomis medžiagų sistemomis, tyrinėdamas muilo burbulus, smėlį, kriaukles, laidų tinklus, ir jų kysmą veikiant išorinėms jėgoms.
Šių tyrėjų atradimai paskatino suvokimą apie kompiuterinių skaičiavimų, fizinio (medžiagų) ir architektūrinio projektavimo sinergiją. Tai padarė didelį poveikį architektūros disciplinos plėtotei. Transformacijų koncepcija šiuolaikiniuose architektūros ir dizaino atradimuose demonstruoja naujus šiuolaikinės filosofijos, architektūros ir dizaino teorijos, inovatyvių technologijų ir biomimetikos ryšius.
ArcInTex ETN antroje vasaros stovykloje Londone paskaitas skaitė ir kūrybines dirbtuves vedė: Graham Haworth, Heather Corcoran, Wendy Smith, Ralf Alwani, Rachel Wingfield, Duncan Turner, Johnny Martin Numbers, Stephen Rockman.
Visi doktorantai nuvyko į Victoria & Albert muziejų, John Madejski Garden pasižiūrėti instaliacijos "Elytra Filament Pavilion". Tai yra kultinis naujų tekstilės technologijų taikymo, sprendžiant architektūros klausimus, pavyzdys. Instaliacijos autoriai: Achim Menges with Moritz Dörstelmann (ICD University of Stuttgart / Achim Menges Architect), Jan Knippers (ITKE University of Stuttgart / Knippers Helbig Advanced Engineering), Thomas Auer (Transsolar Climate Engineering / TUM).

Kitas tarptautinio konsorciumo sutarties pagrindu vykdomos ArcInTex ETN doktorantų atsiskaitymas numatytas lapkričio mėnesį Boro universitete Švedijoje.
Prof. Eglė Ganda Bogdanienė
|