Gegužės 29 d., 14.00 val. Vilniaus dailės akademijos 102 aud. (Malūnų g. 3, Vilnius) Ieva Rusteikaitė gins daktaro disertaciją tema „Knyga kaip dirbinys: vilnietiškos mokyklos įrišų technikos ir dekoras iki XVII a. vidurio“ (Menotyra – H 003).
Institucija, kurioje parengta disertacija: Vilniaus dailės akademija.
Mokslinė vadovė:
Dr. Jolita Liškevičienė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra, H 003).
Disertacija ginama Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos jungtinėje Menotyros mokslo krypties taryboje:
Pirmininkė:
Prof. dr. Dalia Klajumienė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)
Nariai:
Dr. Ina Kažuro (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, komunikacija ir informacija S 008)
Prof. dr. Giedrė Mickūnaitė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)
Prof. dr. Nicholas Pickwoad (Londono universiteto Anglų studijų institutas (JK), humanitariniai mokslai, istorija H 005)
Prof. dr. (hp) Arūnas Sverdiolas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija H 001)
Su disertacija galima susipažinti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Vilniaus dailės bei Lietuvos teatro ir muzikos akademijų ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto bibliotekose.
Anotacija
Disertacijoje tiriama knygrišystės raida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nuo XVI a. antrosios pusės iki XVII a. vidurio, ypatingą dėmesį skiriant šio amato mokyklai Vilniuje. Tyrimas grindžiamas rašytinių šaltinių ir pačių išlikusių dirbinių – LDK cirkuliavusių knygų įrišų – analize. Taikant struktūruotą aprašymo modelį, sistemingai nagrinėjami konstrukciniai, medžiaginiai ir dekoratyviniai įrišų bruožai. Tyrimas atskleidė technologinę vietinių knygų įrišų įvairovę ir įvežtinių dirbinių reikšmę. Nustatyta, kad Vilniaus mokyklai priskiriami dirbiniai priklauso platesnei Šiaurės ir Vidurio Europos tradicijai, tačiau pasižymi ir vietiniais ypatumais. Vieno didžiausių regione XVI–XVII a. spausdintų knygų rinkinių, priklausiusių Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekai, analizė teikia naujų duomenų apie ankstyvųjų Naujųjų laikų knygų sklaidos ir naudojimo praktikas. Darbas prisideda prie gilesnio šio laikotarpio spaudos, knygų platinimo ir knygrišystės amato pažinimo ir siūlo metodologinį pagrindą tolesniems tyrimams.
__________
Iliustracija: XVI–XVII a. knygrišio dirbtuvės iš Jan Amos Comenius, Orbis Sensualium Pictus (Brzeg: Christoph Tschorn, Kaspar Müller, 1667), 234–235 © Vilniaus universiteto biblioteka.
