Spalio 16 d. dieną 14.00 val. Vilniaus dailės akademijos prof. Felikso Daukanto (112) aud. (Maironio g. 3, Vilnius)
Dainius Labeckis gins daktaro disertaciją tema
„Sodų menas kaip romantizmo raiškos erdvė: Lietuvos dvarų sodų ir parkų estetika XVIII a. pabaigoje – XIX a. pirmojoje pusėje“
(Menotyra – H 003).
Dėl ribotų vietų skaičiaus ir epidemiologinės situacijos, prašome norinčius dalyvauti registruotis užpildant formą.
Institucija, kurioje parengta disertacija: Vilniaus dailės akademija
Mokslinė vadovė:
Doc. dr. Rasa Butvilaitė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra, H 003)
Disertacija ginama Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos jungtinėje Menotyros mokslo krypties taryboje:
Pirmininkas:
Prof. dr. Helmutas Šabasevičius (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)
Nariai:
Dr. Reda Griškaitė (Lietuvos istorijos institutas, humanitariniai mokslai, istorija H 005)
Dr. (hp) Rūta Janonienė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)
Doc. dr. Dalia Klajumienė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)
Prof. dr. (hp) Ojārs Spārītis (Latvijos dailės akademija (Latvija), humanitariniai mokslai, menotyra H 003)
Su disertacija galima susipažinti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Vilniaus dailės bei Lietuvos teatro ir muzikos akademijų ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto bibliotekose.
Anotacija
Dvarų sodai ir parkai, kuriems disertacijoje skiriamas pagrindinis dėmesys, tapo viena svarbiausių romantizmo raiškos, visų pirma idėjų meninės realizacijos erdvių. Romantizmas įvairiais pavidalais pasireiškė XVIII a. pabaigos–XIX a. I pusės kūrėjų – sodo idėjos vystytojų darbuose: literatūroje, architektūroje, hortikultūroje, dailėje. Apšvietos epochos ir romantizmo kultūrinėje terpėje formavosi Lietuvos parkų verčių savitumas ir vietinė tradicija.
Disertacijoje nagrinėjami romantizmo raiškos būdai, atspindžiai Lietuvos sodų ir parkų estetikoje tiriamuoju laikotarpiu bei susiję klausimai. Pagrindiniai problemos aspektai, aktualūs tyrimui: reiškinio ištakos, jo sklaidos kultūrinės, geografinės erdvės, vietiniai ir europiniai kontekstai, formavimosi kryptys, tendencijos ir etapai aptariamuoju laikotarpiu, svarbios parkų ypatybės ir veiksniai, lėmę jų savitumą, vyraujantys ir individualūs formos bruožai, simbolika, gamtos ir meno (architektūros) santykis parko estetikoje. Disertacija paremta įvairiais istorijos šaltiniais bei istorinių parkų paveldo tyrimu. Orientuojamasi visų pirma į pilniau išlikusius arba išsamiau dokumentuojamus parkus, tačiau pagal aplinkybes naudojama ir kitų objektų medžiaga.
Šiuo tyrimu siekiama aktualizuoti Lietuvos sodų meną, integruoti jo ištakas į kultūros istoriją, bent iš dalies užpildyti istoriografijos spragas ir pakoreguoti tolesnių tyrimų perspektyvas, turint omenyje, kad parkų paveldo tema visada bus aktuali kultūrai ir tuo pačiu sunkiai išsemiama mokslui.
Annotation
The Art of Gardens as a Space for the Manifestations of Romanticism: The Aesthetics of Lithuanian Manor Gardens and Parks at the End of the 18th Century and in the First Half of the 19th Century
Manor gardens and parks, which are the focus of this work, were some of the most important spaces for the manifestation of Romanticism in the realisation of artistic ideas. At the end of the 18th century and in the first half of the 19th century, Romantic features appeared in various forms in the works of the contributors to the ideas about gardens in literature, architecture, horticulture, and visual arts. In the cultural environment of the Enlightenment and the Romantic era, a unique local tradition of Lithuanian parks was formed.
This dissertation analyses the ways in which Romanticism informed and was reflected in the aesthetics of Lithuanian gardens and parks of the period, touching on related issues. The main aspects of the research problem are the origins of the phenomenon, its cultural and geographical coordinates, the local and European contexts that influenced it, and gardening trends in the period investigated. Moreover, this study also looks at the features that determined the singularity of individual parks, the combination of widespread and unparalleled characteristics in their layout, the symbolic meanings assigned to park spaces, and the relationship between art and nature in the aesthetics of a park. Based on various historical sources and research of the heritage of historical parks, this project concentrates primarily on parks that are better preserved or more fully documented, but material from other sites is also used as appropriate.
This research project aims to re-energise the discussion around the importance of the Lithuanian garden art and to integrate the origins of the phenomenon into the broader cultural history, at least partially filling the gaps in historiography and indicating the directions of further research.
