• Naujienlaiškis
  • Birželio 12 d., 14.00 val., ekspozicinėje erdvėje Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje (Savičiaus g. 15, Vilnius) dizaino krypties meno doktorantė Kristė Kibildytė-Klimienė gins meno projektą tema „Personalizacijos problema šiuolaikiniame dizaine“ (Dizainas V 003).

    Dalyvių skaičius gynime yra ribotas. Norinčius dalyvauti prašome registruotis el.p.: alfreda.pilitauskaite@vda.lt

    Institucija, kurioje parengtas meno projektas: Vilniaus dailės akademija.

    Kūrybinės dalies vadovė:
    prof. Aušra Lisauskienė (Vilniaus dailės akademija, vaizduojamieji menai, dizainas V 003)

    Tiriamosios dalies vadovė:
    doc. dr. Lolita Jablonskienė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)

    Meno projektas ginamas Vilniaus dailės akademijos Meno doktorantūros dizaino krypties meno projekto gynimo taryboje:

    Pirmininkė:
    Dr. Rūta Mickienė (Vilniaus dailės akademija, vaizduojamieji menai, dizainas V 003)

    Nariai:
    Dr. Jolita Liškevičienė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)
    Doc. dr. Audrius Novickas (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra H 003, dailė V 002)
    Prof. habil. dr. Ewa Jolanta Satalecka (Lenkijos ir Japonijos informacinių technologijų akademija (Lenkija), vaizduojamieji menai, dailė V 002, dizainas V 003)
    Dr. Gintautė Žemaitytė (Tyrėja, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)

    Anotacija

    Personalizacijos tendencija dizaine – šiuo metu besiformuojantis reiškinys. Kaip ir dauguma procesų takiojoje modernybėje – ji ambivalentiška, save palaikanti ir intensyvinanti, kompulsyvi ir obsesyvi, nepajėgianti ilgai išlaikyti savosios formos ir net neturinti vienos tvirtos formos. Skirtingos jos apraiškos ir dizaino diskurse. Todėl tinkamiausias personalizacijos fenomeno analizės būdas – atvira sistema ir laisvas ryšys tarp įvairių ją veikiančių faktorių (besiformuojančių socialinių ir kultūrinių veiksnių žemėlapis). Tokioje sistemoje ne teorija pagrindžia personalizacijos pavyzdžius ir ne pavyzdžiai iliustruoja teoriją, bet ieškomos ir brėžiamos paralelės, t.y. galimi sąryšiai. Tyrimo tikslas – kritiškai apmąstyti personalizaciją šiuolaikiniame dizaine ir šios tendencijos poveikį dizaino diskursui bei praktikai, keisti galvojimą apie šią tendenciją ir taip formuoti supratimą apie platesnį dizaino ryšį su socialiniais ir kultūriniais reiškiniais.

    Bendras projekto „Personalizacijos problema šiuolaikiniame dizaine“ tikslas – ne apibrėžti problemą ir ieškoti sprendimo, bet išskleisti problematiką tiriamojoje dalyje ir, suvokus reiškinio ambivalentiškumą, imti formuoti naują jo supratimą per praktiką, t.y. kūrybinėje dalyje sukurti personalizacijos problematikai naują išraišką.

    Kūrybinių eksperimentų ir dizaino praktikos pagrindu sukurta originali personalizacijos koncepcija. Paviršiaus dizaino projektas „Aporetiškas paviršius“ – tai bandymas kritinį žvilgsnį į personalizacijos reiškinį išreikšti per praktiką. Tokį sprendimą, viena vertus, lėmė personalizacijos fenomeno aporetiškumas ir negalimybė padaryti nuoseklią, baigtinę jo tyrimo išvadą. Kita vertus, materialus mąstymas tapo tinkamu būdu sukoncentruoti kritinį žvilgsnį ir interpretuoti personalizacijos tendenciją, sukuriant naują išraišką. Principo „per praktiką“ (angl. hands on approach) pasirinkimą taip pat lėmė interesas veikti tokioje dizaino srityje, kuri praplečia vizualiosios komunikacijos lauką. Šiuo atveju tai paviršiaus dizaino perkėlimas iš apipavidalinimo ir produkto dizaino kategorijos į konceptualiai suvokiamą vizualiosios komunikacijos sritį.

    Summary

    The Problem of Personalization in Contemporary Design

    The problem of personalization in design is a phenomenon currently taking form. As most processes in times of liquid modernity, it is ambivalent, self-subsistent and self-intensifying, compulsive and obsessive, unable to contain its form for longer periods, it, indeed, even does not have a solid form. Design discourse also sees a diversity of its manifestations. Therefore, the most adequate analytical take of the phenomenon of personalization is through an open system and lose links between different factors at work (the mapping of shape-taking social and cultural factors). Such a system does not operate like a theory that underpins examples of personalization, while examples are there not to support a theory. It is a process of tracing parallels – e.g., potential linkages. The aim of the research is a critical reflection of personalization in contemporary design and of its impact on design discourse and practice, the changing of the standpoint to this tendency and at the same time, the broadening of the awareness of design in its connection to social and cultural phenomena.

    The general aim of the project The Problem of Personalization in Contemporary Design is not to pinpoint a problem and to pursue solutions, yet to unpack the complexity of the problem in theoretical research part, and with the resulting understanding of the ambivalence of the phenomenon, to undertake the shaping of a new kind of approach through creative practice, e.g., to come up in the creative practice part, with a new expression to the problematics of personalization.

    Creative experiments and design practice led to the creation of an original concept of personalization. The project of surface design Aporetic Surface is an attempt to express a critical standpoint to the phenomenon of personalization by using a hands-on-approach. This decision was made, on the one hand, due to the aporetic nature of personalization and the impossibility to arrive at a consistent and closing conclusion of the research. On the other hand, material thinking allowed to concentrate on critical approach and to interpret the tendency of personalization by creating a new expression. The choice of the hands-on principle was motivated by the interest to operate in a particular area of design that expands the field of visual communication. In this case, surface design has been relocated from the category of decorative and product design to a conceptually perceived field of visual communication.