Balandžio 11 d. 14.00 val. Vilniaus dailės akademijos 102 aud. (Malūnų g. 3, Vilnius) dailės krypties meno doktorantė Monika Dirsytė gins meno projektą tema „Nuo performanso prie transperformanso: menininkės vaidmuo posthumanistinėje epochoje“ (Dailė V 002)
Kūrybinės dalies vadovas:
Prof. Artūras Raila (Vilniaus dailės akademija, vaizduojamieji menai, dailė V 002)
Tiriamosios dalies vadovas:
Prof. dr. Vytautas Michelkevičius (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003; socialiniai mokslai, komunikacija ir informacija S 008)
Meno projektas ginamas Vilniaus dailės akademijos Meno doktorantūros dailės krypties meno projekto gynimo taryboje:
Pirmininkė:
Prof. Eglė Ganda Bogdanienė (Vilniaus dailės akademija, vaizduojamieji menai, dailė V 002)
Nariai:
Prof. dr. Amy Bryzgel (Šiaurės Rytų universitetas, Menotyra / Performanso menas Rytų Europoje, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)
Prof. dr. Arūnas Emeljanovas (Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, socialiniai mokslai, edukologija S 007)
Doc. dr. Sandra Skurvida (Meno kritikė, kuratorė, Niujorko valstijos universitetas (SUNY), humanitariniai mokslai, menotyra H 003; vaizduojamieji menai, dailė V 002)
Vita Zaman (Menininkė, poetė, vaizduojamieji menai, dailė V 002)
Anotacija
Šis meno projektas nagrinėja žmogaus ribas ir jų peržengimą posthumanistinėje kultūroje, pasitelkdama meninį tyrimą, kuriame centrinė figūra yra pati autorė – menininkė Monika Dirsytė. Darbas remiasi performanso menu kaip tyrimo metodu, leidžiančiu per kūno, emocijų ir psichikos išbandymus analizuoti žmogaus savastį, jos kismą ir galimą išplėtimą už tradicinių sampratų ribų.
Monikos Dirsytės performansai pasižymi ištvermės reikalaujančiais ilgalaikiais veiksmais, kuriuose kūnas, emocijos ir protas pasiekia savo galimybių kraštines būsenas. Tokiu būdu menininkė ne tik tiria savo pačios ribas, bet ir kviečia žiūrovą jas permąstyti, reflektuodama šiuos savo performansus: „Aš tavo saulė“,„Kompleksas“, „Neteršk gyvybės rato“, „Pan/demos“, „Co2", „Ledo podiumas“, „Ašies kodas“, „Ribos“.
Posthumanistinė kultūra, kurioje vis labiau nyksta tradiciniai žmogaus, technologijų ir aplinkos riboženkliai, skatina naujai permąstyti menininko vaidmenį. Šiuolaikinis menininkas nebeapsiriboja kūrėjo figūra tradicine prasme – jis tampa savo paties medžiaga, tyrėju, hibridine būtybe, jungiančia biologinį kūną, psichinę patirtį ir technologinius aspektus. Šiame kontekste menas veikia kaip įrankis ne tik saviraiškai, bet ir savitransformacijai, o performansas tampa gyvu eksperimentu su žmogiškumu ir jo ribomis.
______________
Monika Dirsytė, performansas „Pan/demos“, 2023, Andrej Vasilenko nuotrauka.
