Balandžio 17 d. 14.00 val. Vilniaus grafikos meno centre, galerijoje „Kairė– dešinė“ (Latako g. 3, Vilnius) dailės krypties meno doktorantė Simona Rukuižaitė gins meno projektą tema „Akmuo ir vanduo. Geologiniai ochrų tyri(nėji)mai meninėje praktikoje“ (Dailė V 002).
Gynimo posėdis vyks lietuvių kalba.
Kūrybinės dalies vadovai:
Doc. Eglė Ridikaitė (2023-2025)(Vilniaus dailės akademija, vaizduojamieji menai, dailė V002),
Prof. dr. Žygimantas Augustinas (2021-2023)(Vilniaus dailės akademija, vaizduojamieji menai, dailė V 002).
Tiriamosios dalies vadovė:
Dr. Tojana Račiūnaitė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003).
Kūrybinės dalies konsultantas:
Prof. emeritas, dr. Gediminas Motuza-Matuzevičius (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, geologija N 005).
Meno projektas ginamas Vilniaus dailės akademijos Meno doktorantūros dailės krypties meno projekto gynimo taryboje:
Pirmininkė:
Prof. Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė (Vilniaus dailės akademija, vaizduojamieji menai, dailė V 002).
Nariai:
Dr. Nina Liebenberg (Helsinkio menų universitetas (Suomija), vaizduojamieji menai, dailė V 002),
Prof. dr. Giedrė Mickūnaitė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003),
Dr. Jūratė Senvaitienė (Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras, gamtos mokslai, chemija N 003),
Doc. dr. Julijonas Urbonas (Vilniaus dailės akademija, vaizduojamieji menai, dailė V 002).
Anotacija
Kaip priartėti prie medžiagos, kurios istorija yra gerokai senesnė nei žmogaus patirtis? Kaip meninė praktika gali tapti būdu kelti klausimus apie objektų kilmę ir reikšmes? Laviruodama tarp meno ir mokslo sričių – įvietinto meno, geologijos ir lauko tyrimų – tyrinėju ochros istoriją, jos pavidalų įvairovę ir virsmus į spalvą.
Akmuo ir vanduo – praktika grįstas tyrimas, kuriame žinojimas skleidžiasi per medžiagų ir jų kontekstų sąveikas, santykį su laiku ir atmintimi. Geologinis žvilgsnis persipina su poetine, jutimine prieiga, leidžiančia materiją apmąstyti kaip aktyvią, nuolat kintančią substanciją. Ochra suvokiama ne tik kaip spalva ar tapybinė priemonė, bet ir kaip žemės istorijos atskala, talpinanti giliojo laiko procesus bei kultūrinės atminties pėdsakus.
Procese prisiimu skirtingus vaidmenis, kurių kiekvienas praturtina ochros patirtį ir padeda „atrakinti“ jos reikšmes: ar tai būtų dulkes renkančių kolekcijų apžiūrinėjimas geologų laboratorijos labirintuose, kantrus trupinimas į pigmentą, ar pasivaikščiojimas seniai išdžiūvusios upės vaga, kurios šlaite pastebiu kyšančio ochros grynuolio lopinėlį.
__________
Nuotrauka: Ochrų masyvo pilve. Simonos Rukuižaitės nuotrauka. 2024
