Lietuvos mokslo taryba turi įvairių konkursų, skatinančių aktyvius studentus, kuriuose sudalyvavus ir parengus ekspertus įtikinančią paraišką galima gauti finansavimą tyrimams semestrų metu arba projektams, vykdomiems vasarą.
Didžiuojamės, kad šiemet net septynios kūrybingos VDA studentės laimėjo finansavimą savo tyrimams vykdyti ir balandį plačiajai visuomenei bei mokslo bendruomenei pristatys savo rezultatus.
„Nisologinis salų tyrimas. Vietos poveikis žmogiškam pasaulio patyrimui, juslumui ir kūrybiškumu“
Magistratūroje grafiką studijuojanti Elena Augusta Victoria Reckevitz, kuriai padeda dr. Rūta Spelskytė-Liberienė, nusprendė atlikti nisologinį Škotijos ir Švedijos salų tyrimą apie poveikį žmogiškam pasaulio patyrimui, juslumui ir kūrybiškumui.
Žmogaus tikrovės suvokimas, kaip parodė fenomenologiniai, kognityviniai ir antropologiniai tyrimai yra glaudžiai susijęs su kūnišku pasaulio patyrimu. Kaip atskleidė nisologiniai (sališkumo) tyrimai, realybės suvokimas stipriai priklauso nuo individo lokacijos. Salos šiame kontekste yra ypatinga erdvė. Pasitelkiant meninį tyrimą semestrų metu Elena tirs salų ir nisologijos fenomeną: sieks atskleisti, kokią reikšmę salos turi žmogiškam pasaulio patyrimui, juslumui, kūrybiškumui ir savivokai.
Remiantis J. Schalansky, J.Y. Vigneau, T. Jansson taikytais metodais, tyrimo objektą, salą, ji siekia patirti fiziškai bei surinktą patirtį perkelti į meninę kūrybą. Per septynis tyrimo mėnesius, gilinantis į ankstesnius nisologinius ir įkūnyto žinojimo tyrimus, praktiškai kūryboje bei teoriniame darbe analizuojant ir pritaikant surinktą informaciją iš išvykų į Arono salą Škotijoje ir Stora Timrarö salą Švedijoje.
Salos bus kartografuojamos, klasifikuojamos pagal skirtingus parametrus, ieškoma bendrų vardiklių, pojūčius iššaukiančių elementų, mastelių santykių. Skirtumai ir panašumai dėliojami racionalaus vertinimo skalėje bei lyginami su jausenų aprašymais, piešiniais, situacijomis.
„Taip, kaip ir būdinga išsvajotoms ir giliai paveikiančioms kelionėms, visų įspūdžių iškart parvykus nepavyksta aprėpti. Atrodo, visiškai neįtikėtina, kad rankose laikiau Al-Idrisio atlasą. Kelionių knygą surinktą iš pasakojimų, viso pasaulio atvaizdavimą, grįstą pasitikėjimu. Ir taip nepaprastai įsipynusią likusią kelionę, Arrano salą, vietinių gyventojų draugiškumą, paprastumą, rūpestingumą, virš salos pakibusį debesį ir miglą, tą sunkiai apibūdinamą išsilaisvinimo jausmą gimstantį iš apribotos salos geografijos. Toliau tyrinėju sukauptą vaizdinę, tekstinę ir kūrybinę medžiagą, tuo pačiu besiruošdama ateinančiam darbui bei analizei ir kelionei į Švedijos salas“, - taip savo įspūdžiais pasidalino Elena Augusta Victoria Reckevitz, ką tik grįžusi iš Škotijos ir jau planuojanti kitą svajonių kelionę. Be LMT finansavimo, šias svajones išpildyti ir atlikti šį studentės tyrimą būtų žymiai sunkiau.
Aukos kaltinimo fenomenas Lietuvoje: seksizmo prieš moteris prevencija taikant šiuolaikinį meną
FAMM studijuojanti Gabija Butkutė (tyrimo vadovas Artūras Bukauskas) siekia atsakyti į klausimą, ar meno kūrinys gali raginti diskusiją, paskatinti prevenciją seksizmui prieš moteris Lietuvoje.
Neretai įvairiose medijose moters atvaizdas pateikiamas kaip seksualinių fantazijų objektas, o jos kūnas - perkama ir parduodama prekė. Seksizmu grįstas požiūris formuoja kasdienybę: moteris yra stebima, vertinama, naudojama. Nepadorūs komentarai, pašaipios replikos, mikroagresija - sunkiai užfiksuojami, tačiau dažnai moterų išgyvenami sunkumai buityje, darbo aplinkoje, internetinėje erdvėje.
Nepaisant įstatymų, draudžiančių diskriminaciją lyties pagrindu, reali lyčių lygybės padėtis Lietuvoje išlieka problematiška. Nors šalyje priekabiavimas, seksizmas suprantamas kaip rimtas nusikaltimas, tačiau visuomenė dažnai linkusi kaltinti nukentėjusiąją. Nuomonė, kad nukentėjęs nuo smurto asmuo „pats prisiprašė“ ir tai, kad kreipiamasi pagalbos, visuomenėje siejamas su gėda bei palaiko sistemingą moterų diskriminacijos gyvavimą.
Tyrimas atliekamas sukuriant autorės kūno repliką - skulptūrą iš muilo, ją eksponuojant skirtingose Lietuvos miestuose. Projektas per skulptūrą ir hepeningą (angl. Happening) kelia klausimus apie socialinę lytį, požiūrį į moterį ir jos padėtį visuomenėje. Naudojant individualioje meninėje praktikoje gristus metodus bei atliekant eksperimentą, tiriamas santykis tarp skulptūros ir žiūrovo. Vaizdo kamera fiksuojamas žiūrovo elgesys su skulptūra, studijuojama, ar žiūrovo elgesys kinta priklausomai nuo skulptūros eksponavimo vietos, Lietuvos miesto.
Siekiant kritiškai ir kūrybiškai reflektuoti projekto metu surinktą medžiagą, planuojama parengti meninę instaliaciją, kuri bus eksponuojama tyrimo pabaigoje.
Sensorika ir emocinė sveikata technologijų apsuptyje: per meną permąstant ateitį lydintį nerimą
Taip pat FAMM studijuojanti Gailė Cijūnaitytė savo tyrimui pasirinko technologijų vaidmens temą ir kartu su projekto vadovu Vytautautu Michelkevičiumi bando išnagrinėti jų poveikį skirtingų neurotipų žmonėms ir vaikams.
Kasdienybę vis labiau užliejant technologijoms ir virtualybei, svarbu suprasti jų įtaką žmonių emocinei sveikatai bei kylančiam nerimui ir ieškoti sveiko, tikslingo santykio. Tyrimu siekiama pergalvoti, kaip šiuolaikinių technologijų naudojimas mene gali kelti visuomenės sąmoningumą empatijos, bendrabūvio ir ryšio su supančia aplinka klausimais, suteikti naujų požiūrio taškų į galimą žmonių ir technologijų santykį ateityje, pasitelkiant sensoriką ir neuroįvairovės idėjos principus.
Tyrimo metu bus gilinamasi į vaikų nerimo supratimą ir atpažinimą savyje bei aplinkiniuose, pergalvojant technologijų ir medijų vaidmenį bei įtaką jų emocinei raidai, vykdomos dirbtuvės su 7-10 metų amžiaus vaikais, analizuojami vaikų tarpe populiarūs sensoriniai žaislai ir projektuojamas medijų meno kūrinys, atspindintis tyrimo metu surinktą medžiagą.
Charakterio studijos: tautos, pastatai ir žmogus
Iš Islandijos VDA studijuoti atvykusi Studentė Katrín Guðmunds Sigrúnardóttir gilinasi į Lietuvos kaip posovietinės šalies charakterį, veidą ir ypatumus. Jos tikslas - istorinis ir meninis tyrimas, kuriuo siekiama ištirti, tapatybės 21 amžiuje reikšmę, taip pat tautinio identiteto ir tuo pačiu nacionalinės valstybės vaidmenį. Ji kuria meno kūrinį, tyrinėjantį Lietuvos gyventojo(s) tapatybės istorinę kaitą, diasporų evoliuciją, istoriją, dabartį ir ateitį, taip pat elektroninių technologijų vaidmenį, palaikant išeivijos diasporų gyvybingumą, o taip pat ir nekontroliuojamą falsifikacijos skvarbą. Šiuo metu daugelis su tapatybe susijusių reiškinių, su kuriais susiduriame tiek per viešąsias medijas, tiek per žiniasklaidą, iš pažiūros atrodo objektyviai reprezentuojantys tikrovę, tačiau dažnai būna dirbtinio intelekto ar internetinių robotų sukurti konstruktai, siekiantys konkrečių ideologinių tikslų, taip pat gilios klastotės (deep fake), arba tiesiog nesąžiningas manipuliavimas faktais.
Kartu su tyrimo vadovu prof. Žilvinu Gyčiu Lilu ji derina dvi tyrimo tradicijas - humanitarinių mokslų ir meno - konkrečiai istorinės metodologijos ir meniniu tyrimu paremtus procesus. Projektas yra paremtas liudininkų apklausa ir archyvinės medžiagos analize, taip pat meno kryptyje dažnai naudojamą subjektyvią (first person) potyrio fenomenologiją. Planuojamas tyrimo rezultatas – meninis kūrinys, sujungiantis realybę su įsivaizduojamu fiktyviu pasauliu, derinant animaciją su archyvine fotografija ir piešiniais.
Baltų mitologijos šaltinių aktualizavimas ir jų taikymo Vizualiųjų komunikacijų dizaine gerųjų patirčių analizė
Grafinio dizaino magistratūroje studijuojanti Patricija Kell, padedama prof. Aušros Lisauskienės, bandys sukurti ypatingą baltiškąjį šriftą. Baltų mitologija - gilus kultūrinius išteklius, retokai stebimas Lietuvos vizualiųjų komunikacijų dizaine. Neretai kūrėjai imasi naudoti gerai žinomus, pasaulinės kultūros artefaktus, pamiršdami savąsias šaknis, baltiškąjį paveldą.
Šiuo tyrimu bus siekiama įsigilinti į lietuvių mitologiją ir atskleisti kaip ji yra aktualizuojama šiuolaikinėje vizualiojoje kultūroje, sudaryti mitologinių ir gerųjų pavyzdžių moderniame vizualiosios kultūros kontekste (pavyzdžiui, šriftų, filmų, kompiuterinių žeidimų bei kitų projektų identitetų ir komunikacijos kampanijų kūrime) šaltinių korpusus. Atrinkus aktualius vizualiosios komunikacijos dizaineriams šaltinius, susisteminus medžiagą ir ją išanalizavus, pateikti kūrėjams viešą internetinę prieigą į šaltinius-įrankį, kuris leis patogiai ir tikslingai surasti reikiamą informaciją naujiems vizualiosios komunikacijos dizaino projektams kurti.
Apdailinio molio tinko galimybės interjere
Studentė Angelė Rukienė iš Kauno fakulteto Dizaino studijų programos, padedama tyrimo vadovės doc. dr. Vaidos Almonaitytės Navickienės, tiria „Apdailinio molio tinko galimybes interjere“. Ji siekia ištirti tvarius interjerus, kuriuose naudojamos natūralios medžiagos, būdingos Lietuvos geografinėje teritorijoje (molis, medis, smėlis ir kiti) identifikuojant Lietuvos interjero paveldą, kuris galėtų tapti savitumo kūrimo pagrindu ir atsvara kosmopolitiniam interjerui.
Apdailinis molio tinkas šiandien įgauna vis didesnį populiarumą. Ši natūrali vidaus sienų apdaila, leidžianti sukurti ne tik sveiką ir jaukų, bet ir modernų interjerą įvairiuose erdvėse. Sukurti interjero sienos dekorą draugišką aplinkai, naudojant natūralias medžiagas neteršiant gamtos, užtikrinti utilizavimą arba pakartotiną naudojimą.
Šiuo tyrimu siekiama sukurti naujas savitas, tvarias apdailinio molio tinko technikas, panaudojant natūralias medžiagas, kurios mažintų aplinkos taršą, vartotojų išlaidas, bei pagerintų žmonių sveikatą. Jos tyrimai parodys, ar iš vietinių medžiagų, tokių kaip apdailinio molio tinko įmanomi tvarūs interjero sprendimai.
„Parengti paraišką LMT mokslo tarybai - tikrai nėra sunku, bet reikia šiek tiek laiko, nereikia palikti visko paskutinei minutei. Iš tiesų, viskas prasidėjo kaip žaidimas, nes turėjome pasirenkamo dalyko paskaitą apie paraiškų pildymą ir esu tikrai labai dėkinga Kauno fakulteto projektų vadovei- koordinatorei Neringai Grigarienei, kuri mane pastūmėjo pabandyti laimę ir neleido nuleisti rankų, kai galvojau, kad paraiškos neteiksiu. Ir štai, dabar tiriu viską apie lietuvišką molį, eksperimentuoju su spalvomis ir tekstūromis ir norėčiau panaudoti jį ne tik sienų, lubų apdailai (kas jau daroma), o rasti teisingą konsistenciją baldams. Kol kas viskas dar procese ir nekantrauju sužinoti, kaip viskas klostysis toliau ir kokių rezultatų pasieksiu“, - pasakoja bakalaure architektūrą pabaigusi, o dabar magistrantūroje dizainą studijuojanti Angelė Rukienė.
Transparentiškų medžiagų ir šviesos eksperimentų pritaikymas meno projektų kontekste
Įvietinto meno ir scenografijos katedros studentė Roma Mikalauskytė tiria ir eksperimentuoja su šviesa. Pasak Romos, šiuolaikiniame Lietuvos meno kontekste galime susidurti su įvairaus meno atstovais, kurie dažnai neapsibrėžia tik viena menine išraiška, tačiau pasigendame vienos įspūdingiausios kūrybos šakų - tai šviesos ir optikos meno. Kadangi neturime šios srities tradicijos ar tikslingos mokymo programos menų specializacijoje, šiuo metu šalyje lieka tik keli vienetai menininkai intensyviai kuriantys šioje srityje, kurie savo specializaciją įgauna per labiau praktinius apšvietimo darbus ar savamoksliškai.
Tyrimo tikslas - praktiniu būdu eksperimentuojant šviesos ir transparentinių ar optinių savybių turimomis medžiagomis kaip įvairios plastiko atmainos, skirtingų tipų lęšiais, lazeriais bei hologramų reikmėmis, į tai integruojant ir interaktyvumą, „Tikiu, kad tai taps vertinga informatyvia medžiaga. Tyrimas duos suvokimą ne tik apie transparentinių materijų ir šviesos savybes, bet ir bus potencialia medžiaga instaliacijų praplėtimui propaguojamoje meno srityje“, - mano tyrimą atliekanti autorė.
Siekiama, ištiriant įvairių medžiagų šviesos dispersijos ir refrakcijos savybes, gauti eksperimentų rezultatų, kuriuos galima pritaikyti meno projektų bei tyrimų kontekste, o jų pagrindinė vizualinė išraiškos forma - šviesos projekcijos bei skirtingų medžiagų instaliacijos.
Projektų skyrius kviečia kuo daugiau studentų teikti paraiškas LMT, taip pat siūlome dėstytojams paraginti tai daryti savo studentus. Laimėjus finansavimą, teikiame konsultacijas ir pagalbą įsigyjant reikiamas priemones, keliaujant į išvykas, siekiant atlikti išsamią savo tyrimo analizę ir galiausiai užpildant projektų rezultatų ataskaitą. Šie tyrimai - tai galimybė studentams savarankiškai atrasti naujų dalykų, tirti naują meno ar mokslo sritį arba dar labiau įsigilinti į dominančią nišą. Be to, pristačius tyrimo rezultatus per metinę studentų konferenciją, neretai studentai sulaukia darbo pasiūlymų, užmezga naudingas pažintis arba sudomina savo darbais žiniasklaidos atstovus ir tuomet teigiamai viešina savo bei VDA vardą.
Studentų tyrimams semestrų metu finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarčių Nr.: S-ST-23-163, S-ST-23-164, S-ST-23-165, S-ST-23-166, S-ST-23-167, S-ST-23-168, S-ST-23-169.
.png)
