Rimgailė Renevytė
Aktorius ir/ar personažas: Vaidmens sampratos kaita šiuolaikiniame Lietuvos teatre
Šiuolaikiniame teatre aktoriaus darbas su vaidmeniu virto ne vien sisteminiu, bet ir itin individualiu kūrybiniu procesu, kuris net spektaklyje nebesiekia išbaigto rezultato (personažo), o rodo atvirą ir nepertraukiamą procesą. Aktoriui kuriant vaidmenį ir režisieriaus darbo su aktoriumi naudojamos personažo / vaidmens kūrimo strategijos išryškino ir aktoriaus-asmens tapatybės svarbą: vaidmuo nebėra suvokiamas vien kaip imitacijos / reprezentacijos forma ar funkcija, o veikiau tampa atviru paties aktoriaus kaip asmens savikūros ir savivokos procesu.
Šio tyrimo tikslas - stebint kūrybinį aktoriaus darbą kuriant vaidmenį repeticijų metu, išanalizuoti šiuolaikinę vaidmens sampratą ir aktoriaus kūrybos bei vaidybos pokyčius, koreliuojančius su šiuolaikinėmis teatro teorijomis, režisūriniais metodais bei šiuolaikinio spektaklio modeliu.
Iliustracija: Spektaklis „Žuvėdra“, rež. Oskaras Koršunovas, 2014, OKT. Nuotraukos autorius Dmitrij Matvejev
