Ieva Šlaičiūnaitė
Morfavimas kaip kūrybinio proceso branduolys
Šiuolaikinio meno ir mados dizaino fone, morfavimo tyrinėjimas suteikia unikalią galimybę sujungti meną, mokslą ir filosofiją. Kūrybinė praktika išryškino suvokimą, kad transformacija mene ne tik veiksmas ar pagrindinė mintis, transformacija – tai įrankis. Procese naudojamas asmeninis kūrybinis morfavimo metodas, skirtas generuoti mechaninius kinetinius mados objektus, leidžia grįžti atgal, prie rankų, neautomatizuoto darbo. Visa morfavimo esmė glūdi būtent sampratoje, kad „[...] objektas virsta kitu objektu kaip vientisa esybė.“[1] Meniniame tyrime plėtojamas „Morfiviškumo“ reiškinys, apibūdinantis nuolatos kintantį kūrybinį objektą. Procesas yra svarbesnis už rezultatą. Pasiekęs vieną stadiją tyrimas joje tik stabteli, palaipsniui jis transformuojasi keisdamas savo išraiškos formas.
Įkvėptas Heraklito filosofijos, pabrėžiančios judėjimą kaip pagrindinę visų dalykų prigimtį, tyrimas apima įkūnytą praktiką ir tyliąsias žinias. Analizuojama kaip kūnas sąveikauja su objektu, materija ir aplinka. Šis simbiotinis santykis perteikiamas personažo pavidalu, ištrinant ribas tarp objekto ir subjekto kinetiniuose pasakojimuose. Nagrinėjama kaip vaizdinė personažų kalba, įskaitant gestus, pozas ir choreografinius judesius, gali būti panaudota perduodant simbolines reikšmes, kultūrines nuorodas ar metaforines sąvokas.
Pagrindinis dėmesys skiriamas žmogaus, judėjimo ir objekto sinergijos tyrimui. Iteratyviai išbandant „Morfavimo“ metodą, inspiruojantis skirtingomis temomis, tyrimas siekia atskleisti žmogaus kūno mechanikos subtilybes ir jų sąveiką su kinetiniais objektais. Žmogaus kūno judėjimo tyrimo tikslas – nagrinėti dinamišką asmens, objekto ir judesio sąveiką, galiausiai apibrėžiant morfavimo procesą, kaip šių elementų konvergenciją. Taip pat atliekama mechanizmų kūrimo bei adaptavimo laboratorija. Mechanizmai veikia kaip jungtis tarp objekto ir subjekto. Tyrime veikiama tarpdisciplininiame lauke apglėbiant ne tik mados, inžinerijos, mechanikos ir fizikos sritis, bet ir performatyviasias disciplinas tokias kaip teatras, šokis, kinas ar scenos menas. Analizuojant kineziologija ir meną, tyrimu siekiama pagilinti žmogaus judėjimo meninio vaizdavimo supratimą, prisidedant prie besiplečiančios kinetinės mados dizaino lauko Lietuvoje bei plačiajame tarpdisciplininio meno kontekste.
[1] Kostas Terzidis. “Hybrid form“. Design Issues. Winter, 2003, Vol. 19. No. 1, pp. 57-61, Published by: The MIT Press.
