Justė Tarvydė
Mados lauko erozijos – tarp teksto ir tekstūros
EROZIJA – kaip kūrybinė metafora, atveria įvairius mados artefaktų nyksmo aspektus:
paviršiaus ir prasmės, teksto ir tekstūros, vidaus ir išorės. Tyrimo eigoje ji tampa ir
kūrybine prieiga, sąveikos su daiktu būdu, mados, kaip eroduojančio reiškinio, analizės
leitmotyvu. Mados produkcija alina gamtą, todėl madą būtina ne tik kritiškai permąstyti,
bet ir performuoti. Šiame meniniame tyrime mados vartotojiška paskirtis eroduoja į
konceptualią, meninę. Atidengiant gilesnius mados sluoksnius iškyla ir sudyla
kultūrinės reikšmės.
TEKSTAS – kaip įdaiktintas žodis. Tyrime mada suvokiama, kaip dėvėjusių kūnų
archyvas, saugantis asmeninių ir kolektyvinių pasakojimų liekanas. Todėl susitelkiu į
tekstą rūbe ir rūbą, kaip tekstą. Aprangoje aptinkami lingvistiniai fragmentai tampa
nauja eiliavimo forma ir kūrybiniu metodu mezgant dialogą su ir apie madą.
TEKSTŪRA – kaip antroji oda, medžiagiškas daikto kūnas. Tyrime mada analizuojama
ir kaip tekstas, ir kaip tekstūra – materiali kalbinė struktūra. Mados iškūnijimas tampa
jos permąstymo scenarijumi, sutelkiant dėmesį į mados objektą, kaip medžiagišką
socialinio kūno išnarą.
