Rugpjūčio 26 d., Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre vyko Lietuvos mokslo tarybos (LMT) studentų vasaros mokslinės praktikos baigiamoji konferencija „Mokslo vasara su LMT“. Joje pristatymus surengė 236 studentai iš Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų.
Kaip teigė LMT l. e. p. pirmininkas prof. Juozas Augutis „Viskas prasideda nuo klausimo. Kai jums sukirba noras išsiaiškinti problemą, turbūt pirmiausia paklausiate dirbtinio intelekto, einate pasikonsultuosi su darbo vadovu, ieškote literatūroje, ir jeigu atsakymas būna „nežinau“, tada ta nežinomybė skatina mokslo pažangą“.
Didžiuojamės, kad tarp kėlusiųjų klausimus šiais metais – vienuolikos VDA jaunųjų tyrėjų, šią vasarą paskyrusių mokslui, darbo rezultatais bei įgyta patirtimi.
Nuo fundamentinių tyrimų iki šiandienos visuomenės iššūkių
Vilniaus fakulteto Mados dizaino katedros magistratūros studentas Laimonas Žilinskas atliko „Platoniško prisirišimo tyrimą per meno praktiką: kūno veiksmų, mados objektų ir draugystės saveika“ (vad. doc. Justė Tarvydė). Prisirišimas - emocinis, psichologinis ir kūniškas reiškinys, darantis įtaką artimų tarpasmeninių santykių kūrimui ir palaikymui. Siekiant tai įrodyti, jis surengė tris performansus su savo gera drauge, kurių metu buvo eksperimentuojama „susiuvant du kūnus“, apčiuopiant pirštų galiukais ir nematant piešiant vienas kito portretus. Konferencijos auditorija pastebėjo, kad performansai buvo labai choreografiški. Ateityje Laimonas svarsto galimybę surengti performansus ir su nepažįstamais asmenimis, įtraukti įvairaus amažiaus žmones ir pasikviesti daugiau spontaniško „happeningo“ stebėtojų.
Dizaino katedros trečiakursui studentui Tomui Lazauskui aktualus socialinės bei edukacinės problemos sprendimas – šiuolaikiškų, estetiškų ir funkciškai pritaikytų sensorinio ugdymo priemonių stygius regos negalią turintiems vaikams. Konsultuojantis su projekto vadove doc. Barbora Adamonyte-Keidūne, jis sukūrė sensorinį žaislą lytėjimo pažinimui ir socialinei integracijai „TactoBra“. Sėkmingai pritaikius B. Munari dizaino metodologiją, Brailio rašto reikalavimus bei 3D gamybą, Tomas sukūrė funkcinį jutiminį žaislą, įrodantis, kad labirinto ir geometrinių formų jungimo principas efektyviai lavina regos negalią turinčių vaikų smulkiąją motoriką, lytėjimo jautrumą bei pratina juos prie taktilinių simbolių pažinimo. Ateityje, ištestavus prototipą ugdymo bei reabilitacijos įstaigose, bus kuriamas naujas gaminio konceptas iš natūralaus medžio, papildytas audiniais ir skirtingų tekstūrų paviršiais dar turtingesnei sensorinei patirčiai užtikrinti.
Telšių fakulteto Metalo dirbinių restauravimo programos trečiakursė Rūta Mielytė atliko japoniško kardo funkcinių dekuruotų detalių - tsubų – technologinių ypatybių tyrimą ir sukūrė jos repliką (vad. dr. Jurga Bagdzevičienė). Istoriniai, ikonografiniai ir technologiniai kardo tsubų tyrimai bei Tsubos, atvežtos į Lietuvą iš Kyjivo nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų muziejaus rinkinių, atspindinčių Edo (Tokugavų) laikotarpio (1603–1868) samurajų luomo materialiąją kultūrą, replikos gamyba jai leido susipažinti su unikalia japonų metalo meno plastika. Rūta papildė ne vien tik metalo dirbinių restauratorės profesijos žinių bagažą, bet ir prisidėjo prie istorinių tyrimų, atliko mikroskopinę ir XRF analizę, papildė jau turėtus, tačiau negausius muziejinius duomenis apie funkcines dekoruotas detales. Ši vasaros praktika pagilino jos juvelyrinius įgūdžius, įkvėpė išbandyti japoniškas dekoravimo technikas - pasisemtos žinios bus pritaikytos, atkuriant kitus istorinius metalo meno objektus ar detales.
Vilniaus fakulteto Keramikos katedros trečiakursis Matas Dovydėnas atliko akustinis eksperimentą „Molis + technologijos“ (vad. doc. Rūta Šipalytė). Savo tyrimu jis analizavo rezonuojančias molio savybes ir jo galimybes stiprinti bei transformuoti garsą per skirtingas keramikos formas. Keramikos dirbiniai tradiciškai suvokiami kaip tylūs, statiški objektai, bet šiuo projektu buvo siekiama molį pozicionuoti kaip aktyvią akustinę terpę, galinčią formuoti garsą per dirbinio vidų, storį ir paviršių. Keramikinė forma gali iš esmės paveikti skaitmeninį garsą, ne tik padidindama garsumą, bet ir pakeisdama toną ir garso kryptį. Dialogas tarp rankų darbo keramikos formų ir šiuolaikinės technologijos pabrėžia medžiagų sąveiką. Konferencijos metu Matas auditorijai vaizdžiai pademonstravo kaip skiriais garsas, sklindantis per skirtingo molio rūšių, glazūruotus ir neglazūruotus ruporus. Ateityje juos būtų galima naudoti įvairių muzikos instrumentų arba daininkų koncertams.
Kauno fakulteto Tekstilės katedros magistratūros studentė Ieva Penčilaitė atliko tyrimą „Kasdienių paviršių transformacijos ir inovacija: termochromizmas tekstilėje“ (vad. doc. Monika Žaltauskaitė-Grašienė). Šią vasarą ji daugiausia dėmesio skyrė termochromizmo ir šviesą atspindinčių technologijų galimybėms tekstilėje, analizavo, kaip temperatūros pokytis gali tapti kūrybine priemone, leidžiančia vizualizuoti dažnai nepastebimus kasdienybės procesus, tokius kaip ir šviesos atspindžio efektas, suteikti tekstilės paviršiui kintamumo. „Ieškojau, stebėjau ir jaučiau kasdienybės nepastebimumą, tai kas gali būti suvokiama tik per jutiminę patirtį – šviesą, šilumą ir t.t. Taip tekstilės paviršius tampa tarpine erdve tarp žmogaus ir aplinkos, kurioje gali būti fiksuojami ir atskleidžiami minėti procesai“, - pasakojo Ieva.
Kauno fakulteto Keramikos magistratūros studentė Karolina Barbora Audėjaitytė atliko „Kristalinių glazūrų tyrimą ir jų pritaikymą šiuolaikinėje keramikoje“ (vad. doc. dr. Rokas Dovydėnas). Ji stengėsi išanalizuoti kristalų formavimosi principus ir nustatyti, kaip glazūros cheminė sudėtis, keramikinis pagrindas, aplikacijos sąlygos bei degimo ir kontroliuojamo aušinimo režimai veikia galutinį paviršiaus rezultatą. Tyrimas buvo orientuotas ne tik į kristalų susidarymą, bet ir į galimybę gautą technologinę patirtį taikyti autorinėje šiuolaikinėje keramikoje. Tyrimo kontekstą sudarė teorinė analizė, dviejų savaičių José Mariscal kristalinių glazūrų mokymai Toskanoje ir savarankiški eksperimentai su glazūrų receptūromis bei degimo kreivėmis.
FAMM katedros Animacijos magistratūros studentas Simonas Šidlauskas atliko karo Ukrainoje įkvėptą tyrimą „Biofilosofija prieš psichopolitiką bei estetika hibridinio karo sąlygomis“ (vad. prof. Artūras Raila). Kaip kasdienė karo realybė ar ilgai trunkantis konfliktas perrašo žmonių buities suvokimą, jų įpročius ir santykį su pačiais paprasčiausiais daiktais? Tyrimo metu, nuvykęs į Kijevą, jis pamatė, kad visuotinai funkcionalūs objektai, įgavę desubjekcijos gymį, neretai paliekami dėl vienintelės likusios jiems funkcijos – savimi priminti desubjekciją ir destrukciją, kuri tą objektą esmiškai suluošino ir visam laikui pavertė estetiškai adaptuotą išsigimimo artefaktą. Simonas dalinosi šokiruojančiomis išdaužytų langų, šiuo metu uždengtų MD plokštėmis, pastatų nuotraukomis – juose vis dar gyvena žmonės, prisitaikę prie karo. „Sugrįžęs namo parsivežiau pakitusį suvokimą apie tai, ko visų pirma išvykau ieškoti – žmonių psichologinė adaptacija prie karo ir buvo buitis. Per laiką išblukusios ribos tarp saugios namų erdvės ir išorinės miesto visumos padarė poslinkį suvokime, ką reiškia tverti kintančią buitį – adaptuotis arba išnykti“, - pasakojo Simonas. Praktikos metu jis sukūrė kūrinį, kuriame jungiasi žmogaus ir objekto sintezė į vientisą skulptūros ir baldo hibridą.
Klaipėdos fakulteto Vizualinio dizaino katedros magistratūros studentas Jonas Kupė atliko „Naujų estetinių išraiškos būdų paiešką, visualizuojant archeloginius radinius: nuo eskizavimo iki vizualaus dizaino objektų pasitelkient DI“ (vad. prof. Vakaris Bernotas). Jis džiaugėsi galimybe įsitraukti į Žeimenos ir Kukuliškių archelogų ekspedicijas. Jų metu sukaupiama daug mokslinės ir vaizdinės informacijos, tačiau kasinėjimų procesai, stratigrafija, radinių kontekstas ir jų interpretavimo eiga plačiajai visuomenei dažnai lieka sunkiai suprantami. „Archeologijos vizualizavimas yra ne vien baigiamoji radinio iliustracija, bet nuoseklus informacijos atrankos, tikrinimo ir vertimo į suprantamą vaizdinę kalbą procesas. Dalyvavimas kasinėjimuose ir tiesioginis stebėjimas suteikia informaciją, kurios negalima gauti vien iš fotografijos, o eskizas leidžia ją analizuoti ir perduoti DI sistemai kontroliuojama forma. Generatyvinis DI pagreitina interpretacijų ir rekonstrukcijų paiešką, tačiau patikimas rezultatas pasiekiamas tik tada, kai generacijos nuolat lyginamos su archeologiniais šaltiniais ir koreguojamos dizainerio. Sukurta metodika sujungia archeologijos tikslumą, meninį tyrimą ir šiuolaikines skaitmenines priemones, todėl gali padėti nišines paveldo žinias paversti aiškiu, įtraukiančiu ir vizualiai nuosekliu edukaciniu turiniu“, - teigia Jonas.
FAMM katedros magistratūros studentė Emilija Zakarauskaitė ėmėsi „Meterologinių duomenų sonifikacijos skaitmeninių medijų pagalba“ projekto (vad. doc. dr. Vygintas Orlovas). Ši sritis ją labiausiai sudomino orų stebėjimo ir fiksavimo procesais, susidedančiais iš daugybės reiškinių, spalvų ir jutimų, kurie paverčiami duomenimis - dažniausiai skaičiais, simboliais arba žodžiais. Emilija norėjo išmokti simbolinę kalbą, kuria kalbasi sinoptikai, stebėtojai ir kiti specialistai. Projektas metu ji aplankė Kauno, Šilutės, Trakų Vokės, Klaipėdos meteorologines stotis. Meteorologijos specialistai priminė, kad nors gyvename bėgančiame pasaulyje, orų stebėjimas yra galimybė sulėtėti - dažniausiai reiškiniai kinta iš lėto, palengva. Emilija sukūrė savo meteorologinę stotelę, kurios kūrimui buvo panaudoti įvairius parametrus renkantys jutikliai ir lygintas jų patikimumas. „Norėčiau toliau plėsti projektą: ieškoti būdų duomenų vizualizavimui realiu laiku (kol kas tai egzistuoja popieriniuose, žodiniuose ir mintiniuose eskizuose) ir stebėtojų kaip profesijos nykimo“, - pasakojo Emilija.
Kauno fakulteto Dizaino katedros magistratūros studentas Aleksejus Kudinovas šią vasarą „įdarbino“ dirbtinį intelektą (DI) kaip vizualinės reikšmės redagavimo sistemą (vad. doc. dr. Vaida Almonaitytė-Navickienė). Moksliniame meniniame tyrime buvo analizuojamas dirbtinis intelektas kaip vizualinės reikšmės redagavimo sistema, dėmesį sutelkiant į 30 skirtingų protesto ir eitynių, apimančių platų socialinį ir politinį aktyvizmo spektrą, transformavimą. Aleksejus kėlė klausimą, kiek DI išlaiko originalaus dokumentinio vaizdo semantinį branduolį, o kiek pats tampa aktyviu reikšmės interpretatoriumi, galinčiu keisti simbolius, tekstą, kompoziciją, emocinį toną ar net visą vaizduojamos situacijos kontekstą. Lyginant trijų generatyvinio dirbtinio intelekto modelių – „Claude Sonnet 5“, „Gemini 3.5 Flash“ ir „GPT-5.5“ – elgseną transformuojant protesto fotografijas nustatyta, kaip šios transformacijos veikia vizualinę bei semantinę vaizdo reikšmę - generatyvinis DI nėra vien neutrali techninė vaizdo redagavimo priemonė, galinti ne tik keisti vaizdo estetiką, bet ir tiesiogiai veikti jo semantinę reikšmę. Publikuojant ar eksponuojant DI transformuotą medžiagą, būtina aiškiai atskirti generuotus vaizdus nuo dokumentinių originalų.
Kauno fakultete Dizaino katedros magistratūroje studijuojanti Tija Umbražiūnaitė atliko univeralaus pakuočių dizaino gairių taikymo ir testavimo regos sutrikimų kontekste tyrimą (vad. doc. Rita Brakauskaitė). Pakuotė yra viena iš pagrindinių informacijos perdavimo priemonių, tačiau tradicinių pakuočių dizainas dažnai remiasi vien regimuoju informacijos suvokimu. Žmonėms, turintiems regos sutrikimų, gali būti sudėtinga savarankiškai atpažinti produktą, perskaityti svarbią informaciją ar saugiai juo naudotis. Universalaus dizaino principų taikymas pakuotėse sudaro galimybę informaciją pateikti taip, kad ji būtų lengviau suvokiama skirtingų gebėjimų vartotojams, kartu išlaikant produkto vizualinį identitetą. Tijos tyrimas buvo orientuotas į kasdienio vartojimo produktų pakuotes ir jų informacinį, vizualinį, taktilinį bei funkcinį pritaikomumą. Atlikta 30 realių maisto, higienos ir kitų kasdienio vartojimo produktų pakuočių analizė. Joms įvertinti sudaryta 13 kriterijų sistema: kontrastas, tipografija, informacijos hierarchija, spalviniai sprendimai, informacijos apkrova, Brailio raštas, taktiliniai orientyrai, atpažįstamumas liečiant, produkto identifikavimas, ergonomika, naudojimo saugumas, paprastas naudojimas ir suvokiama informacija.Praktinis prototipų testavimas su 25 regos sutrikimus turinčiais dalyviais padėjo įvertinti sprendimų veiksmingumą realiame naudojime. Universalūs sprendimai gali būti naudingi ne tik žmonėms, turintiems regos sutrikimų, bet ir platesnei vartotojų grupei.
Galimybė mokslą pažinti iš vidaus
LMT Studentų vasaros praktika – liepos – rugpjūčio mėnesiais vykstanti mokslinė arba meno tiriamoji praktika, kurios metu studentai pagal individualias programas dirba Lietuvos mokslo ir studijų institucijose kartu su praktikos vadovais ir tiesiogiai įsitraukia į tyrimų procesą.
