Vilniaus dailės akademijoje spalio 31 dieną sėkmingai baigtos dr. Aušros Kaziliūnaitės ir dr. Dainiaus Junevičiaus podoktorantūros stažuotės. Sveikiname tyrėjus, įgyvendinusius išsikeltus tikslus, pasiekusius reikšmingų mokslinių rezultatų ir praturtinusius meno bei mokslo tyrimų lauką vertingomis įžvalgomis!
Per dvejus stažuotės metus dr. Aušra Kaziliūnaitė vystė projektą „Stebėjimas šiuolaikinio meno praktikose: atmintis, išnaudojimas ir lytis“ (vadovė prof. dr. Agnė Narušytė), (sutarties Nr.: S-PD-24-127), kurio metu atliko dvi tarptautines mokslines stažuotes Kvinso universitete Kanadoje ir Jeilio universitete JAV. Projektu siekta ištirti, kaip šiuolaikinio meno praktikos atskleidžia stebėjimo technologijų sąsajas su atmintimi, išnaudojimu, lytimi ir galios mechanizmais. Tyrime derintos filosofijos, meno teorijos, stebėjimo ir atminties studijų perspektyvos, meno kūrinius laikant savarankišku kritinio pažinimo šaltiniu. Tyrimas parodė, kad stebėjimo infrastruktūros ne tik registruoja veiksmus, bet ir formuoja sąlygas, kuriomis žmogaus patirtis saugoma, klasifikuojama, interpretuojama ir pakartotinai panaudojama. Svarbiausias teorinis rezultatas – originalios Medūzos vizualumo režimo (Medusan Visuality Regime) koncepcijos išplėtojimas. Ji leidžia permąstyti tradicinį stebėjimo supratimą, grindžiamą žvilgsnio asimetrija ir Michelio Foucault panoptizmo modeliu. Skaitmeninėje aplinkoje stebėjimas vyksta ne tik per matymą, bet ir per nuolatinį duomenų fiksavimą, įrašymą bei fragmentaciją. Medūzos figūra tampa filosofiniu modeliu, padedančiu aiškinti šių procesų poveikį subjektyvumui, atminčiai ir santykiui su tikrove. 2026 m. lapkričio 6 d. Lietuvos kultūrinės spaudos leidinyje „Literatūra ir menas“ (Nr. 19 (3845), p. 13–15) paskelbtas mokslo populiarinimo straipsnis „Medūzos žvilgsnyje, arba Apie skaitmenizacijos kuriamą būties fragmentaciją“, kuriame dr. Aušra Kaziliūnaitė pristato projekto metu išplėtotą originalią Medūzos vizualumo režimo koncepciją, pasitelkiant antikinį Medūzos mitą šiuolaikinių skaitmeninio stebėjimo, atminties ir tikrovės fragmentacijos procesų analizei.
Dr. Dainius Junevičius projekte „Prancūziški pėdsakai Lietuvos 19 a. fotografijoje“ (vadovė dr. Algė Andriulytė), (sutarties Nr.: S-PD-24-126) tyrė Lietuvos ir Prancūzijos fotografinius ryšius: fotografų keliones ir profesinius kontaktus, iš Lietuvos kilusių asmenų dalyvavimą Prancūzijos fotografijos gyvenime bei Lietuvos ir jos gyventojų atvaizdų sklaidą. Rašytinių ir vaizdo šaltinių ieškota Prancūzijos archyvuose, bibliotekose ir muziejuose, jie lyginti su Lietuvos ir kitose kolekcijose saugoma medžiaga. Tyrimo medžiaga rinkta Lenkijoje (Lenkijos Nacionalinėje bibliotekoje ir Senųjų aktų archyve Varšuvoje, Jogailaičių universiteto archyve, Jogailaičių bibliotekoje ir Etnografijos muziejuje Krokuvoje) ir Prancūzijos archyvuose (Nacionalinio gamtos istorijos muziejaus archyve, Lenkų bibliotekos specialiuosiuose rinkiniuose, Prancūzijos nacionaliniame archyve, Prancūzijos fotografijos draugijos archyve, Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje, Europos fotografijos namuose, Prancūzijos nacionaliniame darbo pasaulio archyve). Tyrimo rezultatai apibendrinti moksliniuose ir visuomenei skirtuose tekstuose, pristatyti pranešimuose Lietuvoje ir užsienyje. Projektas atskleidė abipusj Lietuvos ir Prancūzijos fotografinių santykių pobūdj. Lietuvos fotografai perėmė Prancūzijos patirtj, o iš Lietuvos kilę asmenys patys dalyvavo jos fotografijos institucijų ir kūrybinių bendruomenių veikloje. Rezultatai papildė Lietuvos fotografijos ir kultūrinių ryšių istoriją, suteikė naujų duomenų fotografijų bei muziejinių rinkinių aprašymui ir atvėrė tolesnių tyrimų kryptis. Darbas Prancūzijos atminties institucijose ir konsultacijos su jų specialistais išplėtė profesinio bendradarbiavimo ryšius.
Kviečiame jaunuosius tyrėjus rinktis Vilniaus dailės akademiją savo podoktorantūros stažuotei - kandidatuoti gali asmenys, kuriems nuo mokslo (meno) daktaro disertacijos gynimo dienos iki kvietime nurodyto paraiškų pateikimo termino yra praėję ne daugiau kaip 7 metai. VDA siūlo kūrybišką ir atvirą tyrimų aplinką, kurioje skatinamas tarpdiscipliniškumas, glaudus tarptautinis bendradarbiavimas ir sudaromos sąlygos aukštos kokybės moksliniams bei meniniams tyrimams. Kviečiame prisijungti prie akademinės bendruomenės ir kartu kurti naujas tyrimų kryptis bei perspektyvas.

