Projektinė veikla

„CoLab“ projektą finansuoja Šiaurės ministrų taryba (The Nordic Council of Ministers).

Projektas „CoLab: Coastal Laboratories Connecting People and Nature“ yra svarbus tuo, kad pakrančių teritorijas jis nagrinėja ne vien kaip gamtinį ar ekonominį išteklių lauką, bet kaip vietą, kurioje susitinka ekologinės sistemos, vietos žinios, medžiaginė kultūra ir bendruomenių ateities scenarijai. Šiame kontekste biomedžiagų dizainas tampa reikšmingas kaip praktinis ir edukacinis metodas, leidžiantis tyrinėti, kaip vietiniai bio-ištekliai gali būti atsakingai naudojami kuriant mažesnio poveikio medžiagas ir gaminius. 

„CoLab“ projektas sujungia dizaino, vietos ekologinių ir kultūrinių žinių, gamtos išteklių valdymo bei tvarios gamybos metodų žinias, kad sukurtų atvirojo kodo, prisitaikantį ekoturizmo verslo modelį ir replikavimo įrankių rinkinius. Projekto tikslas – skatinti mėlynosios ekonomikos plėtrą, ypatingą dėmesį skiriant vietos bendruomenių įtrauktumui ir tvariai gamybai.

Projekto „CoLAB“ konsorciumą sudaro Centre of the Westfjords  (Islandija), Gdansko dailės akademija (Lenkija), „Fine Foods Íslandica ehf“ (Islandija) ir „Pika Studio“ (Lenkija) ir Vilniaus dailės akademija.

Projekto metu 2026 m. liepos 9 d. biomedžiagų dizainerė Austėja Platūkytė ves kūrybines dirbtuves, kurios vyks Islandijoje, Hólmavíko žvejų miestelyje, Westfjords regione.

Kūrybinėse dirbtuvėse dalyvaus Hólmavík miestelio bendruomenė, Centre of the Westfjords universiteto studentai, darbuotojai ir atstovai. Jie eksperimentuos su vietinėmis biomedžiagomis (jūros dumbliais, vietiniais augaliniais pluoštais ir kitais natūraliais ingredientais) ir kurs nedidelius dizaino objektus (pavyzdžiui, sagas, karoliukus, etiketes, rankenėles, kvapų objektus, kabančias formas, mažus indelius, ornamentų pavidalo dirbinius arba lytėjimo būdu apčiuopiamus demonstracinius pavyzdžius). Mažos pakrančių bendruomenės įtraukimas šiame kontekste yra ypač reikšmingas, nes būtent tokiose vietovėse ryšys su vietos gamtiniais ištekliais, jų sezoniškumu ir praktiniu panaudojimu išlieka itin tiesioginis.

Dirbtuvių metu dalyviai bus supažindinami su natūralių išteklių savybėmis, jų apdorojimo galimybėmis, tvaresniais gamybos principais ir žiedinio naudojimo logika. Toks formatas leidžia ne tik perteikti praktines žinias, bet ir kurti gilesnį supratimą apie tai, kaip vietos medžiagiškumas, amatai, ekologinis jautrumas ir kūrybinės praktikos gali tapti pagrindu naujiems, bendruomenei aktualiems ir aplinkai palankiems sprendimams. Šiuo požiūriu dirbtuvės tampa erdve, kurioje kūryba susiejama su švietimu, vietos tapatumu ir ilgalaike regeneratyvaus turizmo perspektyva.