Rugpjūčio 28 d. VU Gyvybės mokslų centre vyko Lietuvos mokslo tarybos (LMT) organizuota konferencija, kurios metu 265 jaunieji tyrėjai iš 18 mokslo ir studijų institucijų pristatė savo per vasarą vykdytų mokslinių tyrimų rezultatus. Studentų praktika apėmė įvairiausias mokslo sritis – nuo gamtos, medicinos, technologijos, agrarinių mokslų iki vaizduojamųjų menų. Šiemet studentai praktikos vietas ir temas rinkosi iš praktikos vadovų pasiūlytų temų – atrankai buvo pateiktos 454 temos. Konferencijoje savo projektus pristatė 7 Vilniaus dailės akademijos studentai.
Dizainą studijuojanti Justė Bukauskytė, padedama tyrimo vadovės prof. dr. Rasos Janulevičiūtės vykdė „Žmogaus judesio (motorikos) įveiklinimu grįsto dizaino tyrimą: šokio judesio (choreografinė) jėgainė”. Tvarią elektros energiją galima išgauti ir be papildomų gamtinių resursų, pavyzdžiui, iš judesio energijos. Potencialiai tvarumo didinimui gali būti panaudota ir žmogaus kūno judesių, motorikos generuojama energija. Justė siekė išsiaiškinti žmogaus kūno atliekamo judesio kinetines galimybes ir atrasti motorikos principą, kuriuo remiantis būtų sukurtas dizaino objekto prototipas. „Mane žavi technologinės inovacijos ir galimybė prisidėti prie švaresnės planetos kūrimo“, – pasakojo Justė.
Grafikos katedros studentas Titas Antanas Vilkaitis pasirinko „Dirbtinio intelekto (DI) antropomorfizavimo ir jo kontekste besikeičiantis žmogaus santykio su pasauliu“ temą. Kartu su praktikos vadove prof. Marija Marcelionyte-Paliuke jis tyrė atotrūkį tarp realių DI galimybių ir to, kaip šios technologijos yra taikomos, ypač humanitarinėse ir kultūrinėse srityse. Titas siekė demistifikuoti pačią technologiją – be jos privalumų, deja, kartais ji nutraukia žmogiškus ryšius ir didina žmonių atskirtį.
Dirbtinio intelekto kaip besiformuojančio „svetimo“, iš galaktikos tolių artėjančio „ateivio“ įvaizdis taip pat sudomino FAMM katedros studentą Yanį Proshkiną. Kartu su praktikos vadovu prof. Artūru Raila jis stengėsi atsakyti, ar įmanoma modeliuoti ir programuoti DI kaip artimą. Jo vasaros pastangų rezultatas – vaizdo žaidimas „Tatly“. Žaidime nagrinėjamos ne tik DI ir verslo temos, dominuojančios meno rinkoje, bet taip pat sukurta interaktyvi terpė žaidėjams įsitraukti. Žaidimas pasižymi nelinijine pasakojimo struktūra, kur žaidėjo sprendimai daro tiesioginę įtaką istorijos baigčiai. Šis požiūris suteikia daugiau įtraukiančių ir asmeninių potyrių, atspindinčių DI vaidmens mene kompleksą.
Dizaino katedros studentas Matas Maldutis laisvalaikiu mėgsta laipioti, todėl savo praktikos metu vykdė „Sportinio inventoriaus laipiojimo kybių ergonomikos ir medžiagiškumo tyrimą“. Šiuo metu laipiojimo kybiai gaminami iš labai toksiškų medžiagų. Matas siekė atrasti, iš ko, apart plastiko, būtų galima pagaminti laipiojimo kybius, kad šie būtų ergonomiški, įvairių formų ir dydžių, įdomūs bei patraukiantys akį, ilgaamžiai, plaunami ir tvirti. Paaiškėjo, jog tinkamiausia medžiaga yra mediena - iš jos Matas, konsultuodamas su savo praktikos vadovu prof. Juozu Brundza, sukūrė įvairių laipiojimo kybių prototipų, kuriuos pritvirtino laipiojimo salėje ir pats išbandė realybėje.
FAMM katedros studentė Jorė Vilkelytė ėmėsi įdomaus kūrybinio projekto, sujungiančio audimą ir animaciją - „Austi filmą: tekstilinė animacija“. Padedant vadovei doc. Gintarei Valevičiūtei-Brazauskienei, studentė siekė sukurti kūrybišką sinergiją tarp archaiškų ir šiuolaikinių inovatyvių audimo bei animavimo technologijų, pabrėžiant tvarumo bei kultūrinio paveldo svarbą. Šio projekto metu išmokusi austi, panaudodama antrines tekstilines žaliavas, Jorė sukūrė audinius, kurie buvo animuojami trumpuose pokadrinės animacijos (stop motion) filmukuose bei zootropo principu veikiančiame animaciniame kūrinyje.
VDA Kauno fakulteto Tekstilės katedros studentė Ineta Ignatavičiūtė šią vasarą kartu su vadove doc. Monika Žaltauskaite Grašiene gvildeno temą „Tradicija ir inovacija - tekstilinė medžiaga kūrybinėje praktikoje“. Tyrimas rėmėsi etnografinės lietuvių liaudies tekstilės ištakų analize (lietuvių charakterio atspindžiai tradicinėse lovatiesėse) ir jos refleksija individualioje kūrybinėje praktikoje. Paaiškėjo, jog lietuviškos lovatiesės, kaip kultūrinės tapatybės ir charakterio išraiška, gali būti sėkmingai integruojamos į šiuolaikinę kūrybinę praktiką. Kūrybinės laboratorijos metu atrasti netikėti objekto (lovatiesės) rakursai suteikė tradicijai inovatyvumo, o individuali raiška bei skaitmeninės technologijos atvėrė galimybes transformacijai laike ir erdvėje.
Dailės istorijos ir teorijos katedros studentė Arūnė Kontautaitė vasaros praktikos metu gilinosi į Klaipėdos tarpukario architektūros stilistinių ypatumų temą. Konsultuodamasi su praktikos vadovu dr. Mariumi Daraškevičiumi, ji atliko informacijos paiešką apie 1923–1939 m. Klaipėdos mieste suprojektuotus ir pastatytus objektus bei jų kūrėjus šalies regionininiuose valstybės archyvuose, Lietuvos valstybės istorijos archyve, o taip pat vyko į Vokietijos Federacinės Respublikos istorinės atminties institucijas - slaptąjį valstybinį Prūsijos kultūros archyvą, Vokietijos federalinį archyvą ir architektūros muziejų. Siekiant užfiksuoti dalies išlikusių pastatų originalias architektūrines detales ir medžiagiškumą, savo gimtajame mieste Arūnė atliko ir lauko tyrimus. Surinkta informacija gali padėti pildyti Klaipėdos tarpukario architektūros istorijos spragas, geriau įvertinti čia kūrusių architektų, inžinierių ir projektuotojų indėlį bei įnešti aiškumo į miesto tarpukario architektūrinio stiliaus apibūdinimo diskursą.
Pasak LMT pirmininko dr. Gintaro Valinčiaus, jam ypač džiugu matyti, kad ši jauniesiems tyrėjams skirta LMT programa kasmet auga ir sulaukia vis daugiau dalyvių. „Mokslinė vasaros praktika – tai ne tik puiki proga pagilinti akademines žinias ir įgūdžius, bet ir svarbus žingsnis į mokslininkų bendruomenę. Tai yra laikas, kai užsimezga vertingi ryšiai su įvairių sričių specialistais, o akademinės teorijos virsta įdomiais atradimais ir darbais“, – sako G.Valinčius.
LMT studentų vasaros mokslinės praktikos programą tęs ir ateityje. Nauji kvietimai studentams dalyvauti vasaros mokslinės praktikose bus skelbiami 2025 m. pirmąjį ketvirtį – studentus ir dėstytojus skatiname dalyvauti.
„Mokslo vasara 2024”: https://www.youtube.com/watch?v=-A-NIUMj-vc
Aprašytoms studentų vasaros praktikoms finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarčių Nr.: S-SV-24-1, S-SV-24-2, S-SV-24-3, S-SV-24-4, S-SV-24-5, S-SV-24-6, S-SV-24-7.
.png)
