eljomasi | Stara Kotlownia, Olštynas

Balandžio 5-26 d. Varmijos ir Mozūrų universiteto (University of Warmia and Mazury) galerijoje „Stara kotłownia“ (Olštynas, Lenkija) veikia keturių VDA Grafikos katedros dėstytojų Elenos Grudzinskaitės, Jono Čepo, Marijos Marcelionytės-Paliukės ir Simono Kuliešio paroda „eljomasi“.

Parodos kuratorė prof. Marija Marcelionytė-Paliukė dalinasi trumpa istorija kaip viskas įvyko.

Visų pirma – be Erasmus mainų programos nieko nebūtų, nes su prieš metus mūsų Akademijoje apsilankiusia šio universiteto vaizduojamojo meno fakulteto Grafikos katedros profesore Malgorzata Chomicz tapome „draugėmis“ Instagram. Juokas juokais, bet per kelias dienas radau begalę jos paliktų širdelių savo paskyroje ir sulaukiau kvietimo surengti personalinę parodą Olštyne 2023 metais. Sutikau, bet su viena salyga, kad tai bus grupinė paroda, nes man taip žymiai įdomiau, daugiau iššūkių, o ir fakulteto studentai, dėstytojai, miesto bendruomenė patirs didesnę raiškų įvairovę. Kai gavau pritarimą beveik tą pačią akimirką žinojau, kuriuos menininkus iš savo Grafikos katedros kviesiu prisijungti. Nuotoliu „pasivaikščiojusi“ po ekspozicinę erdvę internete gimė mintis, kad turėtų būti dvi labiau grafikės t.y. juodai-baltai pasaulį matantys žmonės ir du tapytojai – spalvos žmonės. Apie 300 kv m be proto komplikuota erdvė, su daugybe pusinių langų, atriumu viduryje į pirmą aukštą ir per pusę stikliniu stogu, balkių konstrukcijomis, ventiliacijos ir šildymo sistemomis, o svarbiausia sienomis, į kurias negalima kalti vinukų, bet su išties gera įrėmintų darbų kabinimo sistema (!)... kaip tai kitaip nei VDA galerijose. Tada prisiminiau, kad dar nebuvau nei vienoje parodų erdvėje Lenkijoje, kur galima kalti vinį į sieną. Beje, kiekvieną kartą, kai „5 malūnuose“ parodą instaliuoja menininkai iš Lenkijos, jie negali patikėti, kad turi laisvę kalti, gręžti, keisti sienų spalvas, rašyti ant jų ir eksponuoti nerėmintus darbus. Parašiau Elenai, Jonui, Simonui ir mano džiaugsmui visi iškart pasakė taip, darom! Galvodama apie būsimą parodą buvau tikra vienu – nesinori vienas kitam „laužyti“ stuburo, dirbtinai kurti bendros koncepcijos, nes juk pirminė idėja ir buvo – įvairovė. Tad kai susitikome apsitarti apie ką ir kaip būsime Olštyne, pasiūliau pavadinimą eljomasi – mūsų keturių vardų pirmų raidžių abėcėlės seka sudėliotą kriptogramą. Ir – prigijo. O parodos anotacija skambėjo kažkaip taip:

Keturi menininkai, dėstytojai, Vilniaus dailės akademijos absolventai, dirba vienoje įstaigoje, dėsto tos tos pačios katedros studentams, bet kartu kiekvienas eina savo kūrybiniu keliu. Būdami skirtingi, jie formuoja nevienalytę, tarp disciplinų laviruojančią raišką. Ar šiuos žmones būtų suvedęs gyvenimas, jei ne darbas VDA? Ar jie būtų užmezgę kokį nors meninį dialogą, jei ne studijų kontekstas? Šia paroda jie bando atsakyti (sau) į šiuos ir daugelį kitų klausimų.

Parodos anotacijoje kiekvienas iš mūsų turėjo savo kelias eilutes, kuriose pasidalino eksponuojamų kūrinių koncepcijomis, vienu kitu sakiniu apie save. Iš esmės ši dalis buvo skirta kriptogramos iššifravimui. Išsamiai  en kalba čia

Ar atsakėme į klausimus – nežinau, bet, kad svarstėme, tai tikrai. Parodos atidarymo vakarą išgirdome  tapytojų, grafikų, kuratorių, universiteto studentų, laikiną prieglobstį Olštyne radusių nuo karo Ukrainoje pagusių žmonių minčių. Atrodė, kad kiekvienas atėjęs rado „savo“ kūrinį, susitapatino su viena ar kita juose glūdinčia istorija ar idėja. Manau, kad buvo ir yra įdomi patirtis ne tik mums keturiems, bet ir galerijos lankytojams, nes kaip keistai beskambėtų, „eljomasi“ – viena iš nedaugelio parodų, kai yra „nulipta“ nuo sienų, kur grafikos atspaudas transformuojasi į erdvinę instaliaciją ar video darbą. Kai tapybos kūrinys stovi ant žemės, o medžio raižiniai sklendžia ore neslepiant išvirkštinės („purvinosios“) pusės. Kai sausos adatos raižiniai spaudžiami sidarbro spalvos dažu (Lenkijoje grafika yra juoda!), o įjungta lempelė beveik ištrina visas adatos žymes. Ir kad galima eksponuoti piešinių kolekciją, kurie tampa ekranu video projekcijai, o jų pačių taip ir neparodant...

Gal šią akimirką žodžių tiek. Kviečiu pasižvalgyti po parodos atidarymo nuotraukų albumą

Ir labai norisi padėkoti galerijos kuratorei Ania Drońska bei techniniam darbuotojui, fotografui Ścibor Ciepielewsk. Visiškai nuostabūs, sklidini kantrybės žmonės!

Ir dar kartą Erasmus mainų programai, tik šį kartą jau iš Vilniaus dailės akademijos pusės.