Projektinė veikla

Projektas-paroda „Tarpukario Vilniaus moterų dailė: tarp lūkesčių ir galimybių“

Tarpukario Vilniaus kultūra pastaruoju metu tampa aktualiu diskusijų objektu, ypač susidomėta šio periodo modernia architektūra ir paveldu – XX amžiaus vilnietišku modernizmu. Tai kas ilgus metus buvo užmiršta ir „nematoma“, šiandiena pripažįstama svarbia Vilniaus miesto identiteto dalimi. Nepaisant nuolat augančio susidomėjimo 1919–1939 m. Vilniaus kultūra, to meto moterų dailininkių kūryba yra beveik nežinoma. Parodoje bus siekiama atsakyti į klausimą koks buvo moterų vaidmuo ir kokia jų kūrybos reikšmė tarpukario Vilniaus visuomenėje, ir kodėl jų kūryba gali būti aktuali šiandiena? Įvairių kartų vilnietės menininkės – studentės, absolventės, profesionalės – veikė įvairiose draugijose, rengė parodas, diskutavo aktualiais dailės klausimais. Dalis menininkių po II PK išvyko į Lenkiją ir ten tęsė savo darbus (pvz. tapytoja ir grafikė Hanna Milewska). Buvo tokių, kurios liko Vilniuje ir bandė prisitaikyti prie pakitusios politinės santvarkos bei išgyventi, tačiau daugiau niekada nebekūrė (tapytoja Eugenia Sienkiewicz-Przyałgowska). Nemažai menininkių žuvo Antrojo pasaulinio karo metais per antpuolius (tapytoja Kazimiera Adamska-Rouba), arba nacių įkurtose naikinimo stovyklose (Roza (Rachel) Suckever-Ušajeva), kai kurių dailininkių likimai po II PK visai nežinomi. Tarpukariu kūrusių moterų darbai (tapyba, grafika, skulptūra, fotografija), tai saviti vilnietiškos kultūros liudijimai, kurių aktualumas šiuolaikinėje visuomenė ypač ryškus kai kalbame apie dabartinio miesto atminties ir saviidentifikacijos procesus.