Projektinė veikla

Neringos miško architektūra

Projekto būsena Įgyvendinama
Skirtas finansavimas 100 000,00 Eur
Atsakingas asmuo Egija Inzule
Projekto veiklų įgyvendinimo trukmė 2020 03 19 – 2020 12 31
Projekto portfelis Meno projektų portfelis

„Neringos miško architektūra“ yra tarpdisciplininis projektas, Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos pradėtas įgyvendinti 2020 m. ir kūrybos bei tyrimų keliu nagrinėjantis materialų Kuršių nerijos regiono pagrindą. Remiantis erdviniais bei medžiagiškais procesais ir naudojant vietinę medieną, užaugintą ir nukirstą Kuršių nerijoje, projekte siekiama įtraukti menininkus, mokslininkus, miško priežiūros specialistus ir įvairias žiūrovų grupes į kultūrines veiklas bei technologinius procesus, kurių centre įkurdinami ekologiniai, teoriniai ir politiniai miško kontekstai.


Miškas – vienas kertinių žmogaus ir gamtos sąveikos elementų, sudarančių Kuršių nerijos kultūrinį kraštovaizdį, UNESCO pasaulio paveldo vertybę. Šiuolaikiniai Kuršių nerijos miškai yra visuomeninis objektas, kuriame veiksmus planuoja ir atlieka žmogus, o biologinę įvairovę bei ekosistemas prižiūri, formuoja ir reprezentuoja įvairios valstybinės bei visuomeninės agentūros. „Neringos miško architektūra“ siūlo suvokti mišką kaip visuomeniniu susitarimu formuojamą infrastruktūrą. Projektas siekia atverti galimybę įvairioms institucijoms,
veikiančioms Kuršių nerijoje, bendradarbiauti su meno, dizaino ir tyrimų praktikomis, įvairių sričių kūrėjams – susipažinti su vietine medžiaga, ja formuojamu peizažu įgyvendinant savo projektus, įvairioms žiūrovų grupėms – iš arti stebėti šią skirtingų disciplinų sąveiką, pažinti kultūrinius ir ekologinius procesus, įsitraukti į diskusijas ir kūrybines iniciatyvas. Projekte pasitelkiamos įvairios menų ir dizaino kryptys bei interaktyvūs formatai, leidžiantys užtikrinti jo rezultatų tvarumą ir plačią sklaidą, Neringos miško architektūros idėjų ir
veiklų tąsą ateityje.


Šie formatai aktualizuojami keliose lygiagrečiose veiklose, įvairiais būdais tyrinėjančiose gamtinį, kultūrinį ir politinį miško fenomeną bei potencialą. Nidos meno kolonijos teritorijoje įrengtas atviras vietinės medienos archyvas džiovinimui skirtoje pastogėje veikia ne tik kaip potenciali išteklių bazė menininkų ar dizainerių kūrybai kūrybai, bet ir kaip edukacinė priemonė, pristatanti vietos miško įvairovę. Lengvai prieinamame ir daug populiarumo susilaukiančiame tinkalalaidės („podcast“) formate bus vedami ir viešinami pokalbiai su miškotvarkos, paveldosaugos specialistais, gamtininkais, geologais, architektais, politikais ir menininkais. Naujuose leidybos projektuose, apimančiuose ir grožines knygas ikimokyklinio amžiaus vaikams, siekiama ugdyti atidumą supančiai aplinkai ir įtraukti į projektą jauniausių žiūrovų grupes.

Realizuojant naujus meno kūrinius viešojoje erdvėje siekiama ne tik suteikti menininkams galimybę kurti aukštos kokybės šiuolaikinio meno produkciją, bet ir padaryti ją matomą ir prieinamą bet kuriuo metu įvairioms Kuršių nerijos gyventojų ir svečių grupėms. Skatinant menininkus dirbti Nidoje ir pažinti vietines medžiagas bei kontekstus, projekte numatomos ir stipendijos į NMK gyventi bei kurti atvykstantiems įvairių disciplinų profesionalams. Plėtojant mokslinį projekto pagrindą, bus inicijuojami keli nauji tyrimų projektai, susiję su
vietovės specifika ir jos socialiniu potencialu, tarp jų – Neringos peizažo atvaizdų tyrimas ir žaidimų aikštelių funkcinė ir dizaino studija. Nauji skaitmeniniai įrankiai – tokie kaip projekto tinklalapis, veiklų ir informacijos archyvas bei meno ir dizaino kūrinių sklaidos platforma – ir mediacijos programa, sudaryta drauge su moksleiviais ir vietos miškininkijos specialistais, turėtų veikti ne tik kaip atskiros projekto dalys, bet ir kaip jo sklaidos kanalai, garantuojantys informatyvumą ir projekto rezultatų tvarumą. Dalyje šių veiklų numatyti atviri šaukimai potencialiems dalyviams.


Kiekviena iš šių veiklų praplečia įprastinę NMK programą ir remiasi bendradarbiavimu su savo sričių profesionalais – menininkais, atlikėjais, dizaineriais, teoretikais ir kitais – drauge nagrinėjant miško architektūrą ir unikalų vietovės medžiagiškumą, sudarant sąlygas įgyvendinti ir plėtoti kokybišką naują šiuolaikinio meno produkciją, ieškant projekto sklaidai ir įvairių auditorijų įtraukimui palankiausių sprendimų. Numatoma ir projekto tąsa ateinančiais metais, apimanti dalyvavimą 2021 m. Neringos – Lietuvos kultūros sostinės programoje ir su Šiaurės šalių mobilumo programos „Nordic Culture Point“ skiriama parama plėtojamas veiklas.


Projektą kuruoja architektai ir tyrėjai Jurga Daubaraitė ir Jonas Žukauskas kartu su NMK direktore Egija Inzule.