Projektinė veikla

Žvilgsnis į Žemę: planeta kaip kūrybos terpė, saugotina ekosistema ir įsivaizduojama vieta Lietuvos šiuolaikinio meno praktikose

Žemė – kaip planeta, kūrybos šaltinis, saugotina ekosistema, įsivaizduojama, emocijomis įkrauta tapatybei reikšminga vieta – yra šiuo metu kuriantiems Lietuvos menininkams svarbi tema. Plačiai nuskambėjo 2019 m. Venecijos bienalėje aukščiausiu apdovanojimu įvertintas Linos Lapelytės, Vaivos Grainytės ir Rugilės Barzdžiukaitės performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, taikliai išreiškęs nuovargio būseną ekologinės katastrofos akivaizdoje. Tačiau ir kitų menininkų – Aurelijos Maknytės, Rūtos Spelskytės, Česlovo Lukensko, Urtės Janus, Pakui Hardware, Eglės Vertelkaitės, Deimanto Narkevičiaus, Mindaugo Lukošaičio, Emilijos Škarnulytės – kūriniai apmąsto planetą sudarančių būtybių bendrabūvį, mineralų kurstomą poetinę vaizduotę, gyvybės ir mirties dialektiką, o taip pat – prisirišimą prie atmintį ir vaizduotę veikiančių peizažų ir vietų. Šio tyrimo tikslas – atskleisti, kaip kūrėjai, pasitelkdami meninį tyrimą, archyvą, kunstkamerą, kelionių dienoraštį, performansą, inscenizaciją, perpiešinį, bendradarbiaudami su nežmogiškaisiais subjektais steigia emocinius peizažus. Dabarties kūrėjų meninės praktikos dažnai sąmoningai siejamos su ekologinę mintį formuluojančių mąstytojų – Bruno Latouro, Timothy Mortono, Donnos Haraway, Elizabeth Grosz, Grahamo Harmano – idėjomis, skatinančiomis įsisąmoninti klimato katastrofos neišvengiamumą ir keisti antropocentristinę Žemės sampratą priimant įvairiausių gyvų ir negyvų subjektų bendraautorystę, atpažinti nežmogiškąsias prasmes. Tačiaušio tyrimo objektas – Žemė kaip žmogaus įprasminta vieta, galimos katastrofos akivaizdoje perkuriama supinant naujai atrastas gyvūnų, augalų, mineralų, daiktų perspektyvas su asmeninėmis patirtimis, prisiminimais ir fikcijomis. Menininkai čia suvokiami kaip kasdieniai Michelio de Certeau taktikai, nuolat perrašantys didžiuosius pasakojimus, perbraižantys strategų primestus politinius žemėlapius, kartu formuojantys Žemės mitologemą dabarties kultūros ekosistemoje.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), S-LISm-25-12.