Projektinė veikla

Virtuvės modernėjimas Lietuvos dvaruose XVIII a. pabaigoje - XX a. pradžioje

Virtuvės istorikas Molly Harisson taikliai pastebėjo, sakydamas, kad dideli įvykiai virtuvėse nenutinka, jos tarsi nematomos namų Pelenės. Dėl antraplanio vaidmens dvarų kultūroje virtuvės lieka mažai pažintos, todėl mažiau ir vertinamos, o dėmesys sutelkiamas ten, kur vyko didysis dvaro veiksmas – centrinius rūmus. Tačiau kalbant apie XIX a., virtuvės prestižas gerokai išauga, apie tai byloja gausiai Vilniuje leistos kulinarijos knygos, kurių autorės – ir dvarininkės.

Šių eilučių autoriaus daktaro disertacijos tyrimas buvo skirtas dvaro rūmų valgomojo kambariui. Tačiau pateikti visapusišką vaizdą apie dvarų valgymo kultūrą neištyrus maisto gamybos erdvės neįmanoma. Disertacijos recenzentė istorikė Reda Griškaitė būtent šią rekomendaciją ir išsakė, linkėdama tyrimu valgomojo erdvėje neapsiriboti ir tęsti jį maisto ruošos zonoje – virtuvėje. Todėl kolegės paskatinimas ir iš profesinių interesų gimęs poreikis suformavo ir podoktorantūros stažuotės mokslinio projekto tikslą– rekonstruoti Lietuvos aukščiausiojo sluoksnio kilmingųjų virtuvės struktūrą ir vaizdą dvarų modernėjimo procesų XVIII a. pab.–XX a. pr. kontekste. Virtuvės tyrėjų dėmesį užsienyje patraukė jau XX a. 8 dešimtmetyje. Lietuvoje dvarų virtuvės (išskirtinai medinių) glaustai aptartos „Lietuvos architektūros istorijoje“. Tai skatina kelti papildomus klausimus ir Lietuvos dvarų tyrimų lauke: analizuoti virtuvinių oficinų architektūrą (ne tik medinių, bet ir mūrinių), ypač XIX a. pabaigoje sparčiai diegiant modernias technologijas, ten dirbusius tarnus, o taip pat – koks buvo dvaro ponios vaidmuo šioje Pelenės istorijoje.

Atliktas tyrimas leis naujai pažvelgti į Lietuvos bajorų namų struktūros ypatumus, jų modernėjimo apraiškas ir procesus Vakarų Europos namų planavimo ir įrengimo raidos kontekste. Surinkta medžiaga svariai papildytų žinias ir turėtų socialinę naudą bei praktinę vertę: pasitarnautų atkuriant ar pritaikant dvarų sodybų virtuvių interjerus, kuriant muziejines ekspozicijas ir edukacijas.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-PD-22-42.