Projektinė veikla

Pozityvusis desovietizacijos dėmuo: naratyvumo ir vizualumo dermė

2022 m. prasidėjęs Rusijos-Ukrainos karas Rytų-Vidurio Europos regione paskatino naują diskusijų dėl sovietinio paveldo ir monumentalių kūrinių bangą. Šias diskusijas lydėjo sovietinių paminklų griovimas. 2014 m. įvykiai Kryme ir ypač 2022 m. karas Ukrainoje Baltijos šalyse, Lenkijoje, Ukrainoje ir kitose buvusiose Sovietų Sąjungos bloko valstybėse žymėjo procesus, susijusius su atminties politikos kaita, sovietinio paveldo permąstymu, sovietinių paminklų griovimu. Tai suteikė impulsą ir mokslinių tyrimų, susijusių su desovietizacija, suaktyvėjimui.

Desovietizacijos procesas Lietuvoje analizuotas fragmentiškai, daugiausiai teisininkų, (kultūros) istorikų. Maža to, paminklų ir kitų monumentalių praktikų tyrimuose dominuoja dėmesys negatyviajam desovietizacijos aspektui – išskirtinai nagrinėjamas paminklų šalinimas.

Dėmesio negatyviajam desovietizacijos aspektui tendencijos atsispindi kitose Rytų-Vidurio Europos valstybėse. Nors esami tyrimai orientuojasi į paminklų šalinimą, tačiau šis simbolinis desovietizacijos žestas visada yra lydimas pozityvaus veiksmo priežasčių ir paskatų bei naujų paminklinių praktikų atsiradimo – tai yra pozityviojo desovietizacijos dėmens, apimančio naujų paminklų atsiradimą.

Tai generuoja pagrindinį tyrimo klausimą, apimanti pozityviojo desovietizacijos dėmens (naujų paminklų statymo) naratyvumo ir vizualumo dermės analizę: kokie yra Lietuvos tapatumo, formuojamo ir reprezentuojamo per paminklus po 1990 m., naratyvumo ir vizualumo pricipai?

Tyrimo aktualumas apima trūkstamos mokslinės literatūros užpildymą, peržengianti Lietuvos atvejo ribas, pasiūlant Rytų-Vidurio Europos regiono valstybių analizei pritaikomą metodologiją. Apibendrinant praktinis-empirinis Lietuvos atvejo tyrimas bus taikomas teorinio (pozityviojo desovietizacijos aspekto konceptualizacija) ir metodologinio (analitinė naratyvinio ir vizualinio lygmenų sintezė) modelių kūrimui, kurie galėtų būti pritaikomi Sovietinio bloko valstybių tyrimuose.

Pridėtinės tyrimo vertės apima: 1) pozityviojo desovietizacijos dėmens konceptualizaciją ir analizę (pozityviosios desovietizacijos teorinės koncepcijos apibrėžimą); 2) tendencijų Lietuvoje ir kitose Rytų-Vidurio Europos regiono valstybėse prognostiką; 3) naratyvinį ir vizualinį paminklų lygmenį apimančios metodologijos, tinkamos Baltijos šalių, Lenkijos, Ukrainos ir kitų Vidurio-Rytų Europos atvejų analizei, išgryninimą.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr.: S-PD-24-47