Portretavimo strategijos ilgalaikiuose dokumentiniuose projektuose
2023 m. skirtas finansavimas |
32 822 Eur |
2024 m. skirtas finansavimas |
57 178 Eur |
Bendra projekto vertė |
90 000 Eur |
Atsakingas asmuo |
Darius Žiūra |
Projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis |
2023-01-02 - 2024-12-31 |
Projekto portfelis |
Mokslo projektų portfelis |
Ilgalaikiai dokumentiniai projektai, pagrįsti pasikartojančia portretų kūrimo praktika. Tai mano sukurta meninė kūrybinė strategija, kurią nuolat plėtoju nuo 2 000 metų. Viena iš pagrindinių jos savybių yra tai, kad rezultatai kaupiami lėtai. Naujas turinys kuriamas palaipsniui, nuosekliai pridedant vertės ir reikšmės kiekvienam projektui bei kuriant naujas pateikimo ir reprezentavimo formas. Darbo eiga vyksta pastoviai ir nesibaigia. Ją nuolat reikia permąstyti, atsižvelgiant į su laiku atsirandančias naujas galimybes. Tam reikalingos nuolatinės ir nuolat atnaujinamos intelektinės ir meninės investicijos. Tokia strategija yra konceptualiai grindžiama tęstinumu.
Mano ilgalaikiai projektai daugiausia orientuoti į socialines grupes iš skirtingų periferinių visuomenės sluoksnių. Šioms grupėms priklausančių individų gyvenimų dokumentavimas metų ir dešimtmečių bėgyje ilgainiui formuoja politinius komentarus, iš kurių galima daryti išvadas apie visos visuomenės sąlygas ir tai, kaip ją veikia globalūs geopolitiniai procesai.
Kiekvienas atskiras projektas turi stiprų dalyvavimo elementą ir numato nuolatinį bendravimą su dalyvaujančiais žmonėmis. Kiekvienas portreto epizodas gali būti laikomas performatyviu įvykiu, sukurtu kamerai, vienai konkrečiai fotografavimo ar filmavimo progai. Metaforiškai jį galima palyginti su ledkalnio viršūne, nurodančia į daug didesnę komunikacinių santykių apimtį, kuri lieka po vaizduojamo matomumo ir vizualumo paviršiumi.
Tokio pobūdžio praktika, nuolat kartojama su tais pačiais žmonėmis, turi apčiuopiamą ugdomąjį ir bendruomenės kūrimo aspektą. Kartais tai generuoja satelitinius renginius, besivystančius aplink konkretų projektą, kaip antai 2018 m. „Gustonių meno dienų“ festivalį po atviru dangumi, kurį organizavau Pasvalio rajone esančiame Gustonių kaime tęstinio dokumentinio projekto „Gustoniai“ dalyviams, meno pasaulio profesionalams ir suinteresuotai visuomenei.
Portretas, kaip vienas pagrindinių raiškos būdų, kurį tyrinėju savo tyrimuose ir meno praktikoje, neapsiriboja vienu reprezentaciniu formatu. Vietoje to dažnai naudoju skirtingų medijų derinius, tokiu būdu atveriant skirtingų temų perspektyvas ir plėtodamas diskusiją su klasikinėmis tapybos, fotografijos, kino ir kitų meno formų portretų tradicijomis. Mano praktikoje portretai veikia tiek tradiciniuose portreto žanruose, tiek tarp jų, konceptualiai sintezuojant jų taktiką ir reprezentacinius standartus. Tai galima vadinti išplėstiniu portreto lauku.
Podoktorantūros stažuotės metu toliau vystysiu ir plėtosiu idėjas, įkūnytas mano vykdomuose meniniuose tyrimuose ir tekstuose, sukurtuose doktorantūros studijų metu. Sieksiu apibendrinti ir kontekstualizuoti savo meno praktiką, orientuotą į reiškinį, kuris kitu atveju Lietuvos meno kontekste liktų neištirtas.
Tai bus įgyvendinta individualios parodos Nacionalinėje meno galerijoje, dviejų leidinių, naujo meno projekto ir interneto svetainės, reprezentuojančios mano meninį tyrimą ir praktiką viešoje erdvėje, priemonėmis. Pasinaudosiu podoktorantūros stažuote, kad sustiprinčiau jau apčiuopiamus ryšius tarp mano ilgalaikės praktikos ir į laiką orientuotų projektų kituose kultūriniuose kontekstuose (pavyzdžiui, Paulo Almondo ir Michaelo Aptedo filmų serija „Aukštyn“ (JK, pradėta 1964 m.) arba Nicholaso Nixono fotografijų serija „Seserys Brown“ (JAV, pradėtas 1974 m.) ir panašių projektų už anglosferos ribų, pvz. „Die Kinder von Golzow“ („Golzovo vaikai“), autoriusWinfriedas Junge (VDR/Vokietija, pradėtas 1961 m.) arba Rainerio Hartlebo „Barnen från Jordbro“ („Vaikai iš Jordbro“, Švedija, pradėta 1972 m.).
Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-SP-22-107.