Projektinė veikla

Paprastos įrėžos ar kažkas daugiau? Medžiotojų-rankiotojų ornamentas bei ornamentuoti kaulo ir rago dirbiniai rytiniame Baltijos regione

Projekto vertė

93 528,00

Projekto vykdytojai

Podoktorantūros stažuotojas Tomas Rimkus, vadovas Adomas Butrimas

Projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis

2024-02-01 - 2026-01-31

Projekto portfelis

Mokslo projektų portfelis

Rytinė Baltijos regiono dalis pradėta apgyvendinti vėlyvojo ledynmečio pabaigoje. Čia atvykusios medžiotojų bendruomenės prisitaikė prie gamtinės aplinkos ir išteklių. Holoceno laikotarpyje, kintant gamtinei aplinkai ir gausėjant gamtinių resursų, žmonių gyvenimo būdas kito, bei kartu evoliucionavo naudojamos įrankių gamybos technologijos. Tuo pačiu keitėsi ir bendruomenių pasaulėžiūra, kuri dažniausiai archeologiniuose šaltiniuose randama perteikiama per ornamentiką, žmonių bei gyvūnų atvaizdus, taip vadinamąjį mobilųjį priešistorės meną. Rytiniame Baltijos jūros regione šių objektų, datuojamų nuo finalinio paleolito iki neolito pabaigos, žinoma daug, ypač neolitu datuojamų žmones ir gyvūnus vaizduojančių figūrėlių. Kita kategorija, kuri iki šiol šiame regione mažai tyrinėta yra geometrinių motyvų ornamentika ant dirbinių, pagamintų iš gyvūnų kaulų ir ragų. Lietuvos teritorijoje geometriniais motyvais ornamentuotų dirbinių žinoma jau nuo vėlyvojo ledynmečio pabaigos (apie 10 300 m. pr. Kr.), tačiau didžiausia jų apimtis apčiuopiama mezolito pabaigoje (apie 6500–5000 m. pr. Kr.) ir neolite (apie 5000–2000 m. pr. Kr.). 2021–2024 m. vykdant Vilniaus dailės akademijos mokslo projektą „Vakarų Lietuvos akmens amžiaus kaulo ir rago dirbiniai: technologija ir chronologija“ (Vadovas – Adomas Butrimas, finansuojama Lietuvos mokslo tarybos), dalis tirtų artefaktų buvo ornamentuoti. Tačiau šis projektas nesiekė detalizuoti pačio ornamento. Tam reikėjo kito projekto. Todėl iš to sekė šio projekto idėja.

Šiuo projektu siekiama moderniais tyrimų metodais išanalizuoti Lietuvos teritorijoje randamus ornamentuotus akmens amžiumi datuojamus kaulo ir rago dirbinių tipus bei patį suformuotą ornamentą. Tyrimo metodinė prieiga būtų per šiuolaikinių archeologinių laboratorinių tyrimų metodus – radiokarbono datavimo (AMS14C), mikroskopo panaudojimas siekiant atkurti dirbinio ir ornamento gamybinių veiksmų seką, 3D skenavimo technologijos, pritaikant jas morfologiniams objekto tyrimams, bei gyvūno rūšies nustatymo taikant ZooMS metodiką. Ornamentuoti kaulo  ir rago dirbiniai gali padėti daugiau suprasti apie medžiotojų-žvejų simbolinį pasaulį, reikiamybę dekoruoti specifinius įrankius ir šio ornamento reikšmę. Taip pat, šiame projekte taikoma metodika leistų geriau pažinti ir specifinių dirbinių tipų bei pačio ornamento chronologijas.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr.: S-PD-24-46