Projektinė veikla

Monografijos „Kultūros kūrėjai ir urbanistinis protestas Lietuvoje“ leidyba

Sklaidos projektas skirtas publikuoti Linos Michelkevičės monografiją „Kultūros kūrėjai ir urbanistinis protestas Lietuvoje“. Monografija parengta vykdant podoktorantūros tyrimų projektą „Kultūros kūrėjų vaidmuo socialiniuose judėjimuose nepriklausomoje Lietuvoje“ (2020 - 2022 m.).

Knyga skirta kultūros kūrėjų įsitraukimui į urbanistinius judėjimus, protesto politiką ir ginčytinus klausimus XXI a. Lietuvoje. Socialinių judėjimų tyrimuose menininkų dalyvavimas judėjimuose dažniausiai minimas ar analizuojamas per jų kuriamas meno formas. Tuo tarpu šioje monografijoje tiriamas kultūros kūrėjų, kaip profesinės, nors ir labai plačios, grupės dalyvavimas protesto politikoje, o ne protestuose naudojami meno kūriniai, ir siekiama pagrįsti tezę, kad būtent kultūrinės bendruomenės įsitraukimas suteikia tokiems protestams didesnį matomumą visuomenėje. Knyga siekiama bent šiek tiek sumažinti urbanistinių judėjimų tyrimų spragą Lietuvoje, o kartu ir pažvelgti į šią temą iš tarpdisciplininio požiūrio taško – atsispiriant nuo meno ir kultūros tyrimų, bet papildant juos sociologijos ir antropologijos metodais.

Tyrimų projekto metu parengtas ir recenzuotas monografijos rankraštis, vėliau pataisytas ir papildytas pagal recenzentų pastabas. Projektas suteiks lėšų padengti leidybos koordinavimo, teksto redagavimo, santraukos rengimo ir vertimo, maketavimo, dizaino, korektūros, fotografijų publikavimo licencijų, spaudos išlaidas. Monografija skirta kultūros kūrėjų įsitraukimui į urbanistinius judėjimus, protesto politiką ir ginčytinus klausimus XXI a. Lietuvoje. Terminu kultūros kūrėjas apibrėžiama kultūros sektoriaus kūrybinių darbuotojų grupė, kuri apima menininkus (vizualiųjų ir performatyviųjų menų, muzikos, kino, literatūros ir kt.), architektus, dizainerius, kuratorius, muziejininkus, apie meną rašančius ir kultūros klausimais pasisakančius humanitarus. Kitaip tariant, ši labai nevienalytė grupė jungia menininkus ir viešuosius intelektualus, juos visus laikant kultūros „produktų“ kūrėjais.

Tyrimo pagrindas yra klausimas, kaip priklausymas meno ar plačiau kultūros profesiniam laukui įtakoja sprendimą įsitraukti (ar inicijuoti) vieną ar kitą pilietinę iniciatyvą, pasirenkamas įsitraukimo formas, (ne)išsilaikymą veikloje, galiausiai – įtaką tolesniam profesiniam gyvenimui. Pasirinkta atlikti trijų atvejų studijas – judėjimo už „Lietuvos“ kino teatrą (2005–2011) ir judėjimo už Reformatų skverą (2018– 2019) Vilniuje, ir judėjimo prieš Nemuno krantinės gatvės projektą (2019–2022) Kaune. Nors kultūros kūrėjai dalyvauja įvairiuose judėjimuose, viešai palaiko juos ar pasisako įvairias ginčytinais klausimais, atsirinktuose atvejuose galima matyti pakankamai ryškų kultūros kūrėjų kaip profesinės grupės vaidmenį – tai yra, juose dalyvavo ne pavieniai kultūros kūrėjai, bet jų grupės / tinklai, o judėjimų pasitelkiamame veiksmų repertuare pirmenybė tenka kūrybinėms taktikoms, perimtoms iš meno lauko. Tai, ką vadiname meniniu aktyvizmu nuo menininkų (ar kultūros kūrėjų) dalyvavimo socialiniuose judėjimuose skiriasi tuo, kad iš savo profesinio lauko atsinešdami kūrybinių veiksmų repertuarą į judėjimus kultūros kūrėjai taip pat dalyvauja ir kitose judėjimo veiklose. Todėl tiriant pasirinktus atvejus šioje monografijoje analizuojamas ne meninių ar kūrybinių priemonių repertuaras, bet judėjimo visuma tiek, kiek ji siejasi būtent su kultūros kūrėjų vaidmeniu. Laikomasi Massimiliano Andretta ir kitų (2015) požiūrio, kad urbanistinio socialinio judėjimo apibrėžimas priklauso nuo kiekvieno konkretaus atvejo, tačiau iš esmės tokius judėjimus sudaro neformaliais ryšiais grįsti individų ir grupių / organizacijų tinklai, kurie, remdamiesi tam tikrais bendrais įsitikinimais, susitelkia ir naudojasi protesto priemonėmis spręsti konfliktiniams miesto klausimams. Siekiant atskleisti kultūros kūrėjų santykį su minėtais judėjimai bei jų požiūrį į kultūros kūrėjo vaidmenį ginčytinuose klausimuose plačiau, atlikti išsamūs pusiau struktūruoti interviu (sutikimai gauti podoktorantūros projekto metu) su keturiolika šiuose judėjimuose dalyvavusių menininkų, architektų, urbanistų, menotyrininkų, kuratorių, kurie organizavo judėjimus ar reikšmingai prisidėjo prie jų veiklų ir procesų, neskaitant papildomų nedokumentuotų pokalbių. Ši, nors ir nedidelė imtis, leidžia pajusti skirtingą judėjimų dinamiką. Pvz., kalbantis su Reformatų skvero judėjimo dalyviais „soties taškas“ buvo pasiektas greitai: kartojosi pateikiama informacija, buvo justi vertinimų ir emocijų bendrumas; o „Lietuvos“ kino teatro atveju požiūriai į judėjimo eigą, metodus, rezultatus, dalyvių santykius skyrėsi, išryškėjo konfliktiniai taškai. Taip pat buvo naudojamasi interviu, nuomonėmis, komentarais žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose; taip pat viešai skelbtais kultūros kūrėjų interviu, nuomonėmis, komentarais kitais ginčytinais klausimais ar apie kitus judėjimus.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr: S-LIP-24-20.