Projektinė veikla

Klaipėdos tarpukario architektūros stilistiniai ypatumai

Klaipėdos miesto raida tarpukario laikotarpiu yra mažai tyrinėta architektūriniu-meniniu ir istoriniu-urbanistiniu aspektu. Galima šios spragos susidarymo priežastis yra tai, kad tematinė archyvinė medžiaga minimu laikotarpiu yra labai fragmentiška, saugoma įvairiose Lietuvos Respublikos ir, galimai, Vokietijos Federacinės Respublikos atminties institucijose. Nėra žinomas Klaipėdos miesto archyvo likimas: specialistų teigimu (vienas jų – menotyrininkas, architektūros istorikas Jonas Tatoris), archyvas buvo saugomas Klaipėdoje iki 1945 m. sausio mėn., tačiau jo pėdsakai dingsta sovietinei armijai puolant miestą. Dingęs ir Klaipėdos gubernatūros 1923–1939 m. archyvas.

Atlikus pirminę viešai prieinamos informacijos analizę galima teigti, kad vienas labiausiai susistemintų šaltinių apie tarpukariu Klaipėdoje pastatytus objektus yra Kultūros vertybių registras. Į jį įtraukti pastatai trumpai aprašomi iš techninės-architektūrinės pusės, tačiau  nėra identifikuoti visų jų architektai-projektuotojai ir nustatyta architektūrinių sprendimų stilistika. Deja, ne visi šiuo laikotarpiu pastatyti objektai yra įtraukti į registrą, todėl išsamesnės informacijos apie juos ir sunaikintus pastatus beveik nėra.

Stokojama išsamios ir apibendrintos informacijos apie Klaipėdoje dirbusių vokiečių architektų (pavyzdžiui, Paulio Giesingo, Alfredo Nixdorffo, Herberto Reissmanno), kurie reikšmingai prisidėjo kuriant Klaipėdos urbanistinį veidą, asmenybes, jų kūrybines idėjas, pasaulėžiūrą. 

Kalbant apie tarpukario Klaipėdos urbanistinę raidą, labai svarbus yra ir centrinės Lietuvos Respublikos valdžios vaidmuo, ypač „lietuvinimo“ politikos kontekste. Kauno architektų ir inžinierių, tokių kaip Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ar Romanas Steikūnas, veikla Klaipėdoje taip pat nėra pakankamai išanalizuota.

Išvardintos informacijos surinkimas ir sisteminimas ženkliai prisidėtų pildant Klaipėdos architektūros istorijos spragas, įvertinant tarpukariu kūrusių architektų, inžinierių, projektuotojų indėlį ir įnešant aiškumo į miesto tarpukario architektūrinio stiliaus apibūdinimo diskursą.

Vasaros praktikos projektu siekiama šių rezultatų:

• atlikti informacijos apie 1923–1939 m. Klaipėdos mieste suprojektuotus ir pastatytus objektus bei jų kūrėjus paiešką pasirinktose Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos istorinės atminties institucijose (Slaptasis valstybinis Prūsijos kultūros archyvas, Vokietijos federalinis archyvas, Vokietijos architektūros muziejus, Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus regioniniai valstybės archyvai, Lietuvos valstybės istorijos archyvas ir kt.). Konkrečios institucijos bus pasirinktos atlikus išsamesnę analizę iki praktikos pradžios;
• atlikti lauko tyrimus Klaipėdoje, siekiant užfiksuoti dalies išlikusių pastatų originalias architektūrines detales ir medžiagiškumą;
• tipologiškai susisteminti surinktą informaciją.

Tyrimo metu bus naudojami šaltiniotyros, tipologijos tyrimo metodai, atliekama fotofiksacija.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr.: S-SV-24-7.