Projektinė veikla

Projekto tikslas - istorinis ir meninis tyrimas, kuriuo siekiama ištirti, tapatybės 21 amžiuje reikšmę, taip pat tautinio identiteto ir tuo pačiu nacionalinės valstybės vaidmenį, kai globalizacijos įtakoje didėja susiskaldymas ir tuo pačiu, regionų vienodumas. Ši tema ypatingai aktuali tiek Europos Sąjungos kontekste, kai dėl (vidinės ir išorinės) migracijos visuomenėje formuojasi naujos lūžio zonos ir nauji įtampos židiniai, tiek ir Lietuvoje, kur geopolitiniai ir migraciniai veiksniai tapo vienų pagrindinių politinių faktorių pastarajame dešimtmetyje. Šiuo tyrimu bus siekiama sukurti meno kūrinį, tyrinėjantį Lietuvos gyventojo(s) tapatybės istorinę kaitą, diasporų evoliuciją, istoriją, dabartį ir ateitį, taip pat elektroninių technologijų vaidmenį, palaikant išeivijos diasporų gyvybingumą, bet taip pat ir nekontroliuojamą falsifikacijos skvarbą. Šiuo metu daugelis su tapatybe susijusių reiškinių, su kuriais susiduriame tiek per viešąsias medijas, tiek per žiniasklaidą, iš pažiūros atrodo objektyviai reprezentuojantys tikrovę, tačiau dažnai būna dirbtinio intelekto ar internetinių robotų sukurti konstruktai, siekiantys konkrečių ideologinių tikslų, taip pat gilios klastotės (deep fake), arba tiesiog nesąžiningas manipuliavimas faktais.

Projekte bus derinamos dvi tyrimo tradicijos - humanitarinių mokslų ir meno - konkrečiai istorinė metodologija ir meniniu tyrimu paremtas procesas. Projektas orientuosis į kokybinį tyrimą (qualitative research), pasiremiant liudininkų apklausa ir archyvinės medžiagos analize, taip pat meno kryptyje dažnai naudojamą subjektyvią (first person) potyrio fenomenologiją.  Taip pat bus gilinamasi į viešųjų medijų įtaką, formuojant viešąją nuomonę kitataučių ar marginalizuotų/nereprezentuotų grupių atžvilgiu. Planuojamas tyrimo rezultatas – meninis kūrinys, sujungiantis realybę su įsivaizduojamu fiktyviu pasauliu, derinant animaciją su archyvine fotografija ir piešiniais.

Sėkmingi tyrimo rezultatai skatins gilesnį supratimą apie nacionalinio identiteto kaitą, naujausių tarptautinių ir technologinių pokyčių kontekste, taip pat politinių sistemų, socialinių konstruktų ir idėjų raidos vaidmenį bei poveikį žmonių gyvenimui. Bus bandoma atskleisti įvykusių ir vyksiančių pokyčių poveikį gyventojų vertybių sistemoms. Tyrime naudojami praktiniai metodai, ateinantys iš meninio tyrimo, pradedant (pa)stebėjimu, gilinantis į santykį tarp herojaus (marginalizuoto ar diasporos nario) ir aplinkos, vėliau aktyvuojant meninės sintezės metodą, kai konkretus faktinis atvejis virsta reprezentacija, metafora. Istorinė analizė, vedanti prie meninės sintezės ypatingai svarbios istorinių lūžių metu, skirta tam, kad suprastume, kur esame dabar ir kur link einame, pirmiausia turime suprasti, kaip čia atsidūrėme.

Planuojamo meninio kūrinio išeities taškas – individo reakcija į lūžines politines situacijas. Konkrečiai, tai partizaniniai aktai, individualus tylus pasipriešinimas, sabotažas. Taip pat kolaboracija ir susitaikymas. Kūriniu bus siekiama pasidalinti patirtimi, kuri yra vertinga ir neturėtų būti praleista ar pamiršta. Politinio subjekto (kūrinio herojaus ar charakterio) tyrimas bus pristatomas kaip audiovizualinis kūrinys, vaidybinis filmas. Filme planuojama pristatyti trys personažus. Tai personažai metaforos, kuriuos sudarys daugybė asmenų, besikalbančių pastate, sudarytame iš daugelio pastatų. Jie tarsi žurnalų koliažai, iškirpti iš skirtingų puslapių.

Architektūros, ypatingai sovietmečio laikotarpio, analizė yra svarbi šio projekto dalis. Per architektūrą bus siekiamas ne tik scenografinis aktorių įvietinimas, bet ir konkretus laikmečio įvardinimas. Pastatai reprezentuoja tiek funkcinį visuomenės stovį, tiek ideologinį angažą, siekius ir vertybes, todėl architektūros analizė bus svarbi šio tyrimo dalis.

Studentė Katrín Guðmunds Sigrúnardóttir, projekto vadovas prof. Žilvinas Gytis Lilas.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr.: S-ST-23-164.