Projektinė veikla

3D spaudos metodas, skirtas kurti kompozitinį tekstilės tipo audinį (su elektrai laidžiais takeliais) kuris gali būti pritaikytas išmaniajai tekstilei

Augantis kompaktinių elektronikos prietaisų bumas ilgą laiką nepalietė tekstilės gamybos, bet šiandien jau matome kylančią susidomėjimo bangą nuo akademinės iki pramonės gamybos sričių. 2020 m. išmaniosios tekstilės rinkos kaina siekė 46,65 milijardus dolerių ir tikimasi, kad nuo 2021 m. iki 2028 m. augs dar 13.8 % (CAGR). Naujausi tyrimai atveria daugiau galimybių integruoti elektroniką į tekstilinius gaminius, įskaitant elektros srovei laidžias medžiagas, integruojamus sensorius, duomenų sekimo ir perdavimo prietaisus, komunikaciją su vartotoju. E-tekstilė komercializuota pramogų ir sporto rinkose, sveikatos priežiūros srityse. Rinkoje jau galima rasti išmaniuosius akinius, kojines ar išmaniąją tekstilę drabužių viduje. Pasaulinės korporacijos taip pat išreiškia didėjantį susidomėjimą šia tekstile bei jos plėtra, tad adityviosios technologijos pradeda vaidinti itin svarbų vaidmenį šioje rinkoje, nes inovacijas kuriančios kompanijos plačiai eksperimentuoja su elektronika kaip neatsiejama audinio dalimi. Pavyzdžiai būtų „Google“ žakardas, „Apple“ patentai skirti išmaniosios tekstilės pluoštams, Tommy Hilfiger išmaniųjų drabužių linija.

E-tekstilės gaminiai paprastai kuriami tarpusavyje sujungiant mezgimo/audimo technologijas įterpiant elektrai laidžius pluoštus į tradicinius audinius. Dizaineriai praktikoje naudojantys adityviąją technologiją (kalba eina ne vien apie grandininius marškinius primenančias struktūras), kuria 3D spausdinamus elementus ant audinio paviršiaus (4D spauda) arba inovatyvesnius 3D rašalu (angl. 3D ink) spausdintus objektus, tačiau visi jie turi daug apribojimų (pav. aukšta gamybos kaina, spausdinimo galimybės, nestabilus gyvavimo laikas, nepraktiškumas ir kt.) dėl to rezultate susiduriame su plėtros bei naujų tyrimų krypčių trūkumu.

Tikslas - sukurti naują 3D spaudos metodą išmaniajai tekstilei, kuris formuotų lankstų tekstilės tipo audinį kaip kompleksinį išmanųjį kompozitą, kuris būtų neintegruojama drabužio dalimi ir nenaudojanti audinio kaip pagrindo. Šios koncepcijos realizacija atvertų plačias galimybes eksperimentuoti su naujai 3D spausdintomis medžiagomis ir apjungti išmaniuosius lanksčius 3D spausdintus objektus su bet kokiu mums žinomu audiniu ar naudoti juos savarankiškai.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-PD-22-44.