Projektinė veikla

Restauravimo magija: sgrafito technika

Pastatų dekoravimas įvairiomis technikomis ne tik estetiškai juos puošia, bet kartu atskleidžia ir kultūrinius ryšius, padeda suprasti Lietuvos vietą Europos kultūros ir istorijos dėlionėje. Pastatų dekoravimas sgrafito technika rodo Lietuvos ir kitų Europos kraštų saitus Renesanso epochoje. Renesansinė išorinių Panemunės pilies fasadų apdaila – tai pilkas tinkas, kuriam spalvą suteikia smulkinta anglis, o dekoratyvūs ornamentai išgauti sgrafito technika. Itališkai sgraffito reiškia raižytas, nes kuriant šia technika gruntuotas sienos paviršius dengiamas keliais (dažniausiai 2–3, bet gali būti ir 7) skirtingos spalvos tinko sluoksniais. Paskui viršutinis sluoksnis dalimis nupjaunamas aštriu instrumentu. Atidengiant apatinį tinką, kuriama kelių spalvų ornamentinė, kartais figūrinė kompozicija. Sgrafitas, labiausiai plėtotas XV–XVI a. Italijoje, Renesanso laikotarpiu paplito ir Lietuvoje. Pirmoje edukacijos dalyje vyksta apžvalginė ekskursija po pilies kompleksą, kurios metu lankytojai supažindinami su pilies statyba, atkreipiamas dėmesys į išorinę fasadų apdailą. Antra dalis – meninė veikla. Jaunieji restauratoriai sužinos apie renesanso stiliaus architektūrą ir puošybą sgrafito technika, ant plokštelių patys atkurs žinomų Lietuvos ir Italijos kultūros paminklų ornamentus. Mokiniai, susipažindami su Panemunės pilimi kaip kultūros paveldo objektu, supras paveldo išsaugojimo, restauratoriaus darbo svarbą, lavins socialines, pažinimo, iniciatyvumo bei kūrybingumo kompetencijas, puoselės bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, patirs atradimo, kūrybos džiaugsmą.