Projektinė veikla

„Kontušo juostos mazgytuvės“

Kultūrinės edukacijos tikslas – stiprinant mokinių kultūrinio akiračio plėtrą bei istorijos ir kultūros paveldo informacijos sklaidą, supažindinti su turtingu LDK istorijos ir kultūros palikimu, pasitelkus taikomojo meno pavyzdžius.

Uždaviniai:

1. Supažindinti mokinius su Panemunės pilies istorija bei šiandiena. 2. Supažindinti su bajoro svarbia aprangos dalimi – kontušo juosta bei išmokyti ją surišti. 3. Paaiškinti juostų simbolių kalbą, dekoruojant ir apipavidalinant dekoratyvų meną. 4. Ugdyti pilietiškumo kompetencijas.

Kultūrinės edukacijos užsiėmimas „Kontušo juostos mazgytuvės“ kviečia mokinius atvykti į Panemunės pilį, kuri tiesiogiai susijusi su bajorų luomu, nes priklausė bajorams Eperješams ir Gelgaudams. Ekskursijos metu dalyviams pristatomas reprezentacinis bajoro apartamentas bei jo valgomasis, kuriame be kontušų juostų, vainikuojančių bajoro aprangą, negalėjo vykti joks suėjimas. XVII ir XVIII a. ATR buvo plačiai paplitusi apranga, kurią sudarė žiponu vadinamas apatinis ilgas drabužis ir iškilmingas viršutinis kaftanas (kontušas) skeltomis rankovėmis, suveržiamas plačia šilko juosta, perlenkta į keturias dalis, kuri du ar tris kartus apjuosiama aplink juosmenį. Ši juosta didikui buvo  itin svarbus elementas, nes patvirtino jo savininko turtingumą. Laikui bėgant, šis drabužis tapo tautinės aprangos ir patriotinių tradicijų sinonimu, socialinio statuso rodikliu, nepakeičiamu aprangos elementu.

Susipažinę su kontušo juostomis, jų meninės raiškos simboliais, dalyviai kuria savo raštą, panaudojant patikusį simbolį. Edukacijos kulminacija – mokymasis apjuosti kontušo juostas ir surišti ypatingą mazgą. Tam naudojamos tikros natūralaus dydžio kontušo juostos.

Šios edukacijos dalyviai ne tik susipažins su Panemunės pilimi, praplėsdami kultūrinį akiratį bajoriškomis tradicijomis, stiprindami patriotiškumą, sąmoningumą, per pačių potyrius įgis ilgalaikių žinių, bet ir gerins bendravimo įgūdžius, turės galimybę saviraiškai ir patirs atradimo džiaugsmą.