Projektinė veikla

Gegužės trečiosios konstitucija ir Panemunės pilis – kas bendro?

Pirmoji moderni rašytinė Konstitucija Europoje pasirodė bendroje Lietuvos ir Lenkijos valstybėje 1791 m. gegužės 3-iąją. Prie šios Konstitucijos sukūrimo prisidėjo ir žemaičiai, o ypač pirmasis asmuo Žemaitijoje – Žemaičių seniūnas ir Panemunės dvarininkas Antanas Anupras Gelgaudas. 1792 m. vasario 14 d. Raseinių pavieto bajorija, susirinkusi į seimelį Pijorų bažnyčioje ir išrinkusi seimelio vadovybę (vadovu tapo Mykolas Gelgaudas), vienbalsiai prisiekė Gegužės 3-iosios konstitucijai. Tą pačią dieną Telšiuose į seimelį susirinkusi šios reparticijos bajorija, vadovaujama Žemaičių seniūno Antano Anupro Gelgaudo, taip pat pareiškė pritarimą naujajam valdymo įstatymui, Lenkijos ir Lietuvos valstybėje įtvirtinusiam konstitucinę monarchiją, kuri reiškė karaliaus valdžios paveldimumą, tęstinumą, patikimumą ir valstybės raidos užtikrinimą. Iki tol valstybės valdymo forma buvo bajorų demokratija, kuri, pasak dr. Eligijaus Railos, iš esmės buvo visiška anarchija. Nors naujajai 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijai – jau beveik 30 metų, šiandien čia, restauruotoje Gelgaudų Panemunės pilyje, vėl kalbame ir apie istorinę Konstituciją, ragindami pažinti Lietuvos konstitucingumo istoriją. Pirmoje edukacinio užsiėmimo dalyje vyksta ekskursija, kurios metu aplankomi Žemaičių seniūno, prisidėjusio kuriant Gegužės 3-iosios konstituciją, Antano Anupro Gelgaudo reprezentaciniai ir privatūs apartamentai. Antroje užsiėmimo dalyje vyksta Konstitucijos aktualijų pristatymas ir diskusija: ar 1791 m. Konstituciją galima laikyti ir Lietuvos konstitucingumo istorijos dalimi; kas yra Gegužės 3-iosios konstitucija, koks joje buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės statusas; kokia buvo 1791 m. spalio 20 d. Abiejų Tautų tarpusavio įžado akto reikšmė? Trečia užsiėmimo dalis – kūrybinės užduoties atlikimas ir diskusija.