Projektinė veikla

Lietuvos dailės bendruomenės pasakojimuose

Dailės bendruomenės - dailininkus ir ne dailininkus įvairiais pagrindais vienijančios grupės -  yra vertingi, tačiau istorinės atminties požiūriu vis dar nepakankamai tiriami dailės istorijos subjektai. Nors esama aktualių sakytine istorija grįstų studijų (pavyzdžiui, Alfonso Andriuškevičiaus „72 lietuvių dailininkai apie dailę“ (1998) ar „Lietuvos architektai pasakoja apie sovietmetį: 1992 m. įrašai“ (sud. J. V. Maciuika, M. Drėmaitė, 2020)), nefiksuojama sakytinė istorija yra pasmerkta užmarščiai. Autentiški ir asmeniški bendruomenių narių prisiminimai yra kultūrinio gyvenimo liudijimai, galintys atverti netikėtas prieigas platesnėms Lietuvos dailės ir kultūros studijoms. Tad svarbiu šiandienos tyrėjų uždaviniu tampa pasakojamosios medžiagos rinkimas, įtraukiantis įvairių kartų menininkus. Ypatingai svarbūs yra XX a. viduryje debiutavusių, šiandien jau garbaus amžiaus sulaukusių menininkų ir jų amžininkų atsiminimai, suteikiantys vertingų žinių apie XX a. vidurio – XXI a. pradžios Lietuvos dailės bendruomenių gyvenimą, jo ypatumus ir kaitos procesus.

Tyrimo tikslai ir metodai: Siekiama aktualizuoti sakytinę istoriją kaip savitą ir vertingą kultūros tyrimų metodą. Atliekant pusiau struktūruotus interviu su  XX a. viduryje – XXI a. pradžioje kūrusiais ir tebekuriančius menininkais bei jų amžininkus, siekiama išsiaiškinti kūrėjų menines intencijas, saviorganizacinius bendruomeninės veiklos principus, bendravimą tarpusavyje ir su kitų šalių kūrėjais, dalyvavimą vietiniuose ir tarptautiniuose renginiuose, bendruomenę formavusią sociokultūrinę terpę, kuri veikė jos narių tarpusavio ryšius, darė įtaką meninei ir visuomeninei veiklai, individualiems meniniams pasirinkimams.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr.: