Lietuviškų aukštos temperatūros stiklo glazūrų suderinamumas su žemų temperatūrų emalėmis ir „fusing“ stiklu, šių derinių naudojimas vitražų kūryboje
|
Projekto būsena |
Įgyvendinamas |
|
Projekto vertė |
4 000,00 |
|
Projekto vykdytojai |
Tyrimo vadovas Žydrūnas Mirinavičius, studentė Šalnė Balčiūnaitė |
|
Projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis |
2025-07-01 - 2025-08-31 |
|
Projekto portfelis |
Mokslo projektų portfelis |
Lietuvos meistrų rankų darbo stiklo aukštos temperatūros skaidrios glazūros – unikalus produktas, jų technologija buvo išvystyta XX a. 2-oje pusėje prof. Stasio Ušinsko ir jo pasekėjų, vietinių vitražo meistrų. Jomis stiklus glazūravo Lietuvos vitražistai, tačiau jas tik dabar atranda pasaulio vitražo meistrai, kurie visada naudojo gamyklines žemesnių temperatūrų glazūras ir emales. Lietuviškos glazūros pasižymi išskirtiniu skaidrumu ir spalvos gelme, jų paletė apima 3 – 4 dešimtis spalvų, joms išdegti reikalinga apie 800 C temperatūra. Vakarietiškoms glazūroms užtenka 550 - 650 C temperatūros, todėl dauguma jų nėra skaidrios, tačiau spalvinė gama platesnė.
Abejos glazūrų grupės pasižymi tiek skirtingais darbo su jomis principais, tiek skirtingais tapybiniais efektais, jos skirtingai skleidžiasi kaitroje. Dėl temperatūrų skirtumų ir darbo su jomis ypatumų lietuviškos ir vakarietiškos glazūros iki šiol mažai buvo naudotos kartu. Tačiau reti jų derinimo bandymai parodė, jog jų suderinimas ir panaudojimas kartu viename kūrinyje galėtų atverti naujas, iki šiol neišnaudotas stiklo dekoro, tapybos ant stiklo, vitražo komponavimo galimybes. Tam reikalinga atlikti išsamius tyrimus, kurių metu būtų ieškoma temperatūrinių režimų suderinimo ir stiklo dengimo skirtingomis glazūromis sekos pagal temperatūrinius režimus, glazūrų derinimo pagal jų chemines sudėtis galimybių.
Praktinio tyrimo metu VDA Vitražo laboratorijoje, konsultuojantis su lietuviškų glazūrų gamintoju meistru bei įsigijus vakarietiškų glazūrų bei „fusing“ stiklų, būtų atlikti įvairūs glazūrų derinimo testai. Taip pat būtų atlikti „fusing“ stiklo derinimo su lietuviškomis glazūromis sulydymo bandymai, kadangi jų temperatūra ir deklaruojami šiluminio plėtimosi koeficientai yra panašūs. Remiantis šių bandymų rezultatais būtų sukurti kamerinio formato vitražai, kuriuose būtų panaudoti šių skirtingų glazūrų derinimo principai.
Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr.: S-SV-25-236.
.png)

