Projektinė veikla

Architektūrinis atsparumo tinklas - požeminė saugumo bendrija Vilniuje

Nuo 2022 metų aktyviai vykstantis Rusijos karas prieš Ukrainą sugriovė ilgalaikę taiką Europoje bei pasėjo abejones dėl Lietuvos ir kitų Baltijos šalių saugumo užtikrinimo. Ukrainos - Rusijos karo patirtis rodo požeminės architektūros naudą saugant civilius gyventojus nuo karo grėsmių. Didžiųjų miestų metro stotys ir nedidelės slėptuvės mieste tapo kasdiene prieglauda nuo oro pavojaus. Išplėtotas požeminių slėptuvių tinklas tapo sėkmingo Mariupolio miesto gynybos pavyzdžiu.

Lietuvoje pastaruoju metu vykdomas trumpalaikių slėptuvių - priedangų vertinimas, kuris turėtų padėti priedangomis paversti rūsius, cokolinius aukštus, požeminius garažus ir kitus statinius. Vilnius jau identifikavo daugiau nei 2000 statinių, kurie galėtų tapti priedangomis. Tačiau net ir identifikuotos, priedangos išlieka itin primityvios, neatitinkančios saugos reikalavimų, izoliuotos informavimo sutrikimo atveju. Tai kelia ne tik fizinį, bet ir psichologinį pavojų gyventojų sveikatai. 

Šio tyrimo metu keliama prielaida kad, reikalinga stipresnė ir atsparesnė požeminė saugumo architektūra, kurią sustiprintų atskirų slėptuvių sujungimas į tinklus. Požeminis tinklas galėtų jungti slėptuves, taip suteikiant galimybę saugiai judėti žmonėms bei gabenti reikiamus produktus ar medžiagas. Kritinės situacijos atveju gyventojai galėtų keisti savo lokaciją neišeinant į išorę, turėtų daugiau evakuacijos, psichologinės pagalbos, bendravimo ir bendradarbiavimo galimybių savo gyvenamosios bendrijos ribose. Šiuo tyrimu siekiama išžvalgyti esamas istorines ir šiuolaikines požemines architektūrines/ inžinerines Vilniaus infrastruktūras ir pasiūlyti galimą, tipologiškai naują, ESKIZINĮ slėptuvės sprendimą - „slėptuvių tinklas/miesto kvartalas“ gyventojų bendrijai.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr.: S-SV-25-225.