Lietuvos mokslo tarybos (LMT) rengiamame podoktorantūros stažuočių konkurse, skatinančiame jaunuosius mokslininkus įsitraukti ir dalyvauti mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros projektuose ir plėtoti akademines kompetencijas, finansavimą laimėjo 3 iš 4 mokslininkų, pasirinkusių stažuotis Vilniaus dailės akademijoje. Dr. Dainius Junevičius ir dr. Irina Gheorghe tyrimus vykdys Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institute, dr. Aušra Kaziliūnaitė - Dailės istorijos ir teorijos katedroje.
Vilniaus dailės akademija džiaugiasi ir sveikina podoktorantūros stažuotojus tapus VDA akademinės bendruomenės dalimi. Linkime sėkmingų ir naujų atradimų kupinų tyrimų!
Dr. Dainiaus Junevičiaus stažuotės projekto „Prancūziški pėdsakai Lietuvos 19 a. fotografijoje” metu (stažuotės vadovė dr. Algė Andriulytė) bus vykdomas 19 a. Lietuvos fotografijos istorijai svarbių rašytinių ir vaizdo šaltinių tyrimas Prancūzijos archyvuose. Kaip teigia dr. Dainius Junevičius, „apsigynus disertaciją prasidėjo naujas mano gyvenimo skyrius, atsirado naujų galimybių tęsti mane dominančius ir tikiuosi, kad Lietuvos menotyrai svarbius tyrimus. Gilindamasis į Lietuvos 19 a. fotografijos istoriją vis atkreipdavau dėmesį į „prancūziškus pėdsakus“. Štai pirmąsias Kauno nuotraukas 1861 m. padarė fotografas, atvykęs į Lietuvą pasamdytas Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelio tiltus stačiusios prancūzų bendrovės. Lietuvos fotografai vykdavo susipažinti su svarbiausiomis šios srities naujienomis į Paryžių, keli buvo įstoję į Prancūzijos fotografijos draugiją, kurios sekretorius ilgą laiką buvo 1863 m. emigrantas iš Lietuvos. Prancūzijos muziejų rinkiniuose radau netyrinėtų unikalių nuotraukų, vaizduojančių tikriausiai pirmuosius paryžiečius lietuvius. Geriau žinome apie to meto dailininkų (pvz., Alfredo Römerio, Jono Zenkevičiaus, Mykolo Elvyro Andriolio) keliones į Prancūziją, bet fotografų ryšiai iki šiol netirti. Podoktorantūros stažuotės metu norėsiu rasti daugiau žinių Paryžiaus archyvuose, susipažinti su kitais to laikmečio šaltiniais, kuriais remdamasis tirčiau šių fotografinių ryšių mastą ir svarbą bei idėjų sklaidos procesus 19 a. antros pusės pradžioje. Tikiuosi, sugebėsiu pažvelgti į Prancūzijos ir Lietuvos ryšius per prancūziškų technologijų, matymo ir temų sklaidos Europoje prizmę. Džiaugiuosi, kad Lietuvos mokslo tarybos ekspertai pritarė mano planui ir galėsiu dvejus metus tirti šias problemas dirbdamas su savo vadove dr. Alge Andriulyte ir visais VDA Dailėtyros instituto tyrėjais”, - pasakojo dr. Dainius Junevičius.
Dr. Irina Gheorghe projekte „Dabarties pabaigos partitūros: notacijų sistemos performatyviuosiuose bei vizualiuosiuose menuose ir jų santykis su skirtingais laikiškumais” (stažuotės vadovė dr. Lina Michelkevičė) bus nagrinėjamos šokio, muzikos ir vizualiojo meno užrašymo sistemos, siekiant sukurti naują grafinę ir vaizdinę kalbą užrašyti tam, ką fizikas teoretikas Carlo Rovelli vadina „dabarties pabaiga“. Dr. Irina Gheorghe džiaugiasi būsima podoktorantūros stažuote VDA. „Ji suteiks man galimybę įgyvendinti projektą, apie kurį galvojau jau seniai ir kuris pastaraisiais metais vis dažniau sukosi mano galvoje. Tyrinėsiu performatyviųjų ir vizualiųjų menų notacijos sistemas ir jų santykį su skirtingu laikiškumu, siekdama sukurti ir įforminti naują grafinę ir vaizdinę kalbą, kuri galėtų apimti nesuderinamas laiko linijas ir užrašyti tai, ko nėra, kas nematoma ar nepasiekiama. Remiantis fiziko teoretiko Carlo Rovelli knygos „Laiko tvarka“ teiginiu, kad mūsų dabartis nieko nereiškia platesnėje kosminėje plotmėje, ir performanso teorijomis, siekiančiomis peržengti medijos dėmesio buvimui ribas, pereiti prie sudėtingesnio performatyvaus laikiškumo, siekiu ištirti, kaip nesuderintas įvykio „čia“ ir „dabar“ supratimas gali paveikti performanso partitūros vaidmenį.“ Dr. Irinos Gheorghe meninė praktika svyruoja tarp performanso ir instaliacijos, „todėl susidomėjimas notacijos sistemomis tapo natūraliu atsaku į mano naudojamoms priemonėms būdingą efemeriškumą. Nors šis susidomėjimas visuomet buvo vienas iš mano naujausių projektų akcentų, jis nebuvo savarankiškas, visuomet buvo susijęs su atskirų darbų serijų tematika. Podoktorantūros stažuotė VDA suteiks man laiko ir erdvės išsamiai tyrinėti notaciją kaip savarankišką vizualinę kalbą, jos istorinę dimensiją keliose srityse, tiek mano pačios praktikoje. Be to, tai - galimybė dirbti vadovaujant stažuotės vadovei dr. Linai Michelkevičei, kurios tyrimai apie diagramatiką suteiks papildomą pagrindą, leidžiantį plėtoti tyrimus šioje srityje“, - tikisi dr. Irina Gheorghe.
Dr. Aušra Kaziliūnaitė projektu „Stebėjimas šiuolaikinio meno praktikose: atmintis, išnaudojimas ir lytis” (stažuotės vadovė Prof. dr. Agnė Narušytė) sieks ištirti stebėjimo santykį su atmintimi, išnaudojimu ir lytimi šiuolaikinio meno praktikose. Dr. Aušra Kaziliūnaitė dalinasi savo mintimis apie artėjančią stažuotę Vilniaus dailės akademijoje: „Apie Lietuvos mokslo tarybos skirtą finansavimą sužinojau tą pačią dieną, kai turėjau mėnesiui išvykti į rašytojų rezidenciją Kiote. Tuo metu per skubėjimą iki galo nesupratau, kas čia nutiko. Dabar grįžusi ir pradėjusi rengti įdarbinimo dokumentus, pagaliau įsisąmoninau, kad nuo šiol dirbsiu Vilniaus dailės akademijoje. Filosofijos doktorantūrą esu baigusi Vilniaus Universitete, kur mano disertacijos tema buvo tiesiogiai susijusi su žvilgsnio asimetrija, distopiniu kinu bei Michel Foucault filosofija (vadovas Prof. Nerijus Milerius). Džiaugiuosi, kad podoktorantūros stažuotės metu turėsiu galimybę tęsti savo tyrimus ir šį kartą sutelkti dėmesį į stebėjimo bei priežiūros formas šiuolaikinio meno praktikose. Už pasitikėjimą jaučiuosi dėkinga Lietuvos mokslų tarybai, Vilniaus dailės akademijai, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Filosofijos bei kultūros studijų katedrai, kurioje dirbu jau ketvirtus metus, o labiausiai - savo podoktorantūros stažuotės vadovei Prof. dr. Agnei Narušytei“, - teigia dr. Aušra Kaziliūnaitė.
Į akademinę Vilniaus dailės akademijos bendruomenę įsitraukiant meno tyrėjams, įgijusiems išsilavinimą skirtingose mokslo institucijose ir dirbant kartu su Akademijos bendruomene, stiprėja tyrimų tarpdiscipliniškumas, efektyviai naudojama turima mokslo infrastruktūra, skatinamas dalijamasis įvairialype patirtimi bei kompetencijomis.
Podoktorantūros stažuočių projektų pradžia – 2024 m. lapkričio 4 d., pabaiga numatoma 2026 m. spalį. Bendra Lietuvos mokslo tarybos finansavimo suma – 333 628,00 Eur.
