Praėjusį penktadienį Vilniaus dailės akademijos (VDA) erdvėse skambėjo studentų pristatymai, diskusijos ir naujausių tyrimų įžvalgos. Čia įvyko Lietuvos mokslo tarybos (LMT) organizuota nacionalinė mokslinė konferencija „Naujoji karta su LMT“. Renginys suvienijo net 108 studentus iš įvairiausių Lietuvos universitetų bei kolegijų. Dirbtinis intelektas, dezinformacija, tvarumas, inovacijos medicinoje, žmogaus teisės, pažangios technologijos – tai tik dalis temų, kurias gvildeno studentai, žengiantys pirmuosius žingsnius tyrimų pasaulyje.
Akademijai buvo didelė garbė tapti šio renginio namais. Prie sklandžios konferencijos eigos ir svetingos atmosferos kūrimo aktyviai prisidėjo VDA Projektų skyriaus komanda, kuri, glaudžiai bendradarbiaudama su LMT, užtikrino, kad jaunieji tyrėjai iš visos Lietuvos jaustųsi įkvepiančioje kūrybinėje aplinkoje.
Nors konferencijos darbotvarkė buvo įtempta, Akademijos bendruomenės įsitraukimas parodė, jog VDA vertinama kaip atvira ir moderni mokslo platforma. Komentuodama šio renginio svarbą, VDA rektorė prof. Ieva Skauronė pabrėžė:
„Tai, kad Lietuvos mokslo taryba pasirinko Akademijos erdves tokio masto jaunųjų mokslininkų forumui, mums yra svarbus įvertinimas. Šiuolaikiniame mokslo pasaulyje ribos tarp disciplinų nyksta, o kūrybiniai metodai vis dažniau tampa raktu į technologines inovacijas. Akademija siekia būti ta vieta, kurioje menas, dizainas ir mokslas susijungia į vieningą, ateitį keičiančią jėgą“.
Lietuvos mokslo tarybos l. e. p. pirmininkas Juozas Augutis taip pat pasidžiaugė renginio sėkme: „Šiandien ši konferencija tampa erdve, kurioje jauni žmonės kyla pirmaisiais akademinio kelio laipteliais – mokosi kelti klausimus, ieškoti atsakymų ir pasitikėti savo idėjomis“.
Tarp lyderių – ir VDA studentų inovacijos
Nors konferencijoje dalyvavo visų aukštųjų mokyklų atstovai, mūsų studentų darbai išsiskyrė unikaliu meno ir mokslo derinimo principu. Pertraukų metu dalyviai galėjo gyvai susipažinti su VDA studentų pasiekimais.
Tekstilės meno ir dizaino studentė Nargiza Nurdinova pristatė iš megztos tekstilės atliekų ir kilimų gamybos siūlų likučių sukurtus naujus natūralios spalvos siūlus, kuriuos panaudojo naujam sieniniam kilimui sukurti. Jo formą ir reljefą įkvėpė dykumų rožės - į rožę panašios gipso arba barito kristalų sankaupos, aptinkamos Sacharoje.
Keramiką studijuojanti Jeva Šiaudvytytė savo tyrimui pasirinko iš 18 a. Japonijos kilusį reiškinį - Ishihaze, kuris atsiranda, kai degimo metu molyje esantys lauko špatai ir silicio dioksidas išsilydo, palikdami paviršiuje žymes ar įtrūkimus. Atlikus bandymus Jeva priėjo prie išvados, jog japonišką ishihaze techniką galima adaptuoti lietuviškai keramikos žemo degimo tradicijai, naudojant vietinį raudoną molį ir stambų raudoną granitą. Ekspozicijoje buvo galima susipažinti su šia technika sukurtomis skulptūromis.
Klaipėdos fakulteto grafinio dizaino studentas Tomas Bičkus atkreipė dėmesį, kad nors generatyviniai dirbtinio intelekto (DI) modeliai gali kurti vaizdus, tekstą, vaizdo įrašus ir muziką, tačiau svarbu atsižvelgti į susijusias plagiato, autorių teisių ir moralės dilemas. Viena iš opiausių problemų – DI įrankių gebėjimas modifikuoti autorinius kūrinius taip, kad galutinis rezultatas išlaikytų originalo estetiką ir kompoziciją, tačiau prarastų pirminę autorystę patvirtinančius metaduomenis bei teisinį statusą. Tai T. Bičkus įrodė eksperimentu su J. M. Whistlerio paveikslu „Dailininko motina“. Ekspozicijos stende taip pat pristatyti ir kiti pavyzdžiai, kur Lietuvos ir užsienio organizacijos kuria turinį su DI, bet, deja, kol kas to nenurodo.
Mados dizaino katedros studentė Gerūta Navickaitė pasirinko (pre)menopauzę išgyvanančių moterų temą ir jų garderobo pertvarkos tyrimą. Vyresnio amžiaus moterų patiriami kūno ir tapatybės pokyčiai vis dar stigmatizuojami bei menkai reflektuojami per kasdienes praktikas, tokias kaip apranga. Tyrime metu paaiškėjo, kad garderobo redagavimas gali veikti kaip įtrauki edukacinė priemonė, švelniai pagerinti emocinį būvį, stiprinanti savivertę ir skatinanti taikyti tvarumo principus, tuo pačiu mažinanti vartojimą.
Restauravimo katedroje studijuojanti Austėja Janušaitė atliko šilko, sunkinto metalo druskomis, destrukcijos tyrimą, siekiant ištirti metodo pritaikomumo galimybes istorinių tekstilės objektų išsaugojimui ir restauravimui. Šilko sunkinimas metalo druskomis yra išskirtinis XIX a. pab. - XX a. pr. Europos pramonėje vykdytas procesas. Ekspozicijoje buvo kviečiama taktiliškai susipažinti su sunkinto šilko eksperimento mėginiais, taip pat buvo galima apžiūrėti ir muziejaus eksponatą - „trupančią“ šilko suknelę. Suknelės kopija per pristatymą puošėsi pati A. Janušaitė.
Povilas Žilinskas atliko eksperimentus su tvarių molinių namų iš vietinių medžiagų spausdinimu, pritaikant 3D keramikos technologiją. Iš Lietuviško molio, organikos ir kalkių - pelenų mišinių spausdinti maketai iš esmės dalinai atsparūs lauko sąlygų poveikiui, pereinamuoju žiemos-pavasario laikotarpiu, tačiau tokio tipo konstrukcijoms reikalinga apsauga (stogo pavidalu) nuo tiesioginių kritulių. Be to, molio masių su priemaišomis spausdinimas galimas priemaišų kiekiui molyje neviršijant 25% proporcijos. Konferencijos ekspozicijoje buvo galima palyginti keturis (lauko sąlygomis laikytis ir nelaikytus) kūgio tipo maketus.
Dizaino programos studento Nedo Mikšionio tikslas - išsiaiškinti, ar porėtos medžiagos gali pasyviai reguliuoti mikroklimatą mažose erdvėse. Atlikus eksperimentus su įvairiais kompozitais iš tokių medžiagų kaip diatomito žemė, molis, gesintos kalkės ir celiuliozė, įrodyta, kad porėtos medžiagos, nors ir pasižymi geromis drėgmės sugėrimo savybėmis, nėra pakankamai veiksmingos kaip universalus pasyvus mikroklimato reguliavimo sprendimas mažose erdvėse. Jų efektyvumas yra ribotas dėl lėto veikimo, priklausomybės nuo aplinkos sąlygų ir jautrumo realioms naudojimo situacijoms. Porėtos medžiagos turi aiškų potencialą, kai yra taikomos lokaliuose sprendimuose, orientuotuose į paviršinės drėgmės valdymą. Ši kryptis leidžia pagrįstai pereiti nuo bendrų sistemų paieškos prie konkrečių, su naudojimu susietų produktų kūrimo.
Išleistas elektroninis leidinys
Norinčius sužinoti apie įgyvendintų tyrimų rezultatus daugiau, kviečiame susipažinti su leidiniu „Studentų moksliniai tyrimai 2026“, kuriame sugulė konferencijos pranešimų santraukos bei jaunųjų tyrėjų darbai. Leidinį galima rasti čia .
Renginio akimirkų nuotraukos:
