Džiaugiamės galėdami pranešti, kad Vilniaus dailės akademija sėkmingai laimėjo Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą pagal Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 metų programą. Projektas „Lietuvos miestų formoje glūdintis tvarumo ir tapatumo DNR" (akronimas URBASTOR) bus vykdomas 2026–2030 metais.
Apie projektą
Kodėl vieni miestai išlieka gyvybingi, jaukūs ir saviti, o kiti praranda savo charakterį net ir modernizuodamiesi? Šiuolaikinis urbanistikos mokslas vis labiau suvokia, kad tvarus miestas nėra tik ekologinių technologijų ar naujų standartų klausimas – tai pirmiausia kyla klausimas apie formą: ar gatvių tinklas skatina judėjimą pėsčiomis, ar kvartalai pakankamai kompaktiški ir multifunkciški, ar erdvė kuria natūralias susitikimų ir socialinės sąveikos prielaidas. Visa tai priklauso nuo miesto struktūrinės logikos, kuri formuojasi šimtmečiais.
Būtent čia ir atsiranda URBASTOR projekto esminis klausimas: kas Vilniaus ir Kauno urbanistinėje formoje išliko tvariu, nepaisant politinių režimų kaitos, ir ko galime pasimokyti iš praeities kuriant miestus ateičiai? Tyrimas nagrinės miestų raidos raidą nuo 1862 metų – momento, kai geležinkelio atsiradimas iš esmės pakeitė miestų struktūrą – iki šių dienų, apimant keturis geopolitinius laikotarpius: carinę valdžią, tarpukarį, sovietmetį ir nepriklausomybę.
Tyrimui bus pasitelkiami pažangūs matematiniai metodai – erdvės sintaksė, grafų teorija, GIS technologijos ir neuroniniai tinklai – leidžiantys ne tik aprašyti, kaip miestas atrodė, bet ir modeliuoti, kaip jis funkcionavo: kaip žmonės judėjo gatvėmis, kur telkėsi socialinis gyvenimas, kur formavosi komerciniai centrai. Tokiu būdu bus atkurtas savotiškas miesto „genotipas" – giluminė struktūrinė logika, kuri perduodama iš kartos į kartą ir lemia, ar miestas išlieka savitas ir gyvas. Ypač svarbu, kad šis genotipas bus analizuojamas ne abstrakčiai, o siejant jį su konkrečiais tvarumo rodikliais: pasiekiamumu pėsčiomis, multifunkciškumu, kompaktiškumu, socialinės sąveikos potencialu. Tai leis pamatyti, kurios miesto formos savybės istoriškai pasiteisino ir išliko, o kurios buvo „mutacijos" – laikinos ir miestui kenksmingos.
Ši istorinė perspektyva nėra tiesiog akademinis žvilgsnis atgal. Projekto tikslas – sukurti metodiką ir praktines rekomendacijas, kuriomis galėtų remtis miestų planuotojai šiandien: vertindami naujus plėtros sprendinius, formuodami bendrojo planavimo dokumentus ar atnaujindami senus kvartalus. Jei žinosime, kokia Vilniaus ar Kauno erdvinė struktūra istoriškai generavo gyvybingą gatvės kultūrą ar stiprų vietos tapatumą, galėsime kryptingai šias savybes puoselėti ir atkurti – o ne naiviai kopijuoti universalius urbanistinius receptus, kurie gali prieštarauti lokaliam kontekstui.
Komanda
Projekto vadovas prof. dr. Kęstutis Zaleckis, dr. Aelita Ambrulavičiūtė, dr. Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė, VDA doktorantė Milda Sutkaitytė, meno doktorantas Gediminas Viliūnas bei architektūros studentas Dovydas Alčauskis.
Laukiami rezultatai
Per ketverius metus projektas parengs keturis mokslinius straipsnius tarptautiniuose žurnaluose, mokslinę monografiją ir pristatys tyrimus trijose tarptautinėse konferencijose. Tačiau svarbūs ir plačiajai auditorijai skirti rezultatai: bus sukurta interaktyvi skaitmeninė platforma su istorinių miestų žemėlapiais ir simuliaciniais modeliais, o keliaujanti paroda pasieks bibliotekas, mokyklas ir bendruomenes visoje Lietuvoje. Svarbiausia – projekto sukurtos praktinės rekomendacijos bus tiesiogiai naudingos savivaldybėms ir miestų planuotojams, padėdamos į plėtros sprendinius žiūrėti ne tik per šiandienos tendencijų, bet ir per istoriškai susiformavusios miesto logikos prizmę. Tikime, kad tai – tvirtesnis pagrindas kurti miestus, kurie bus gyvybingi ne tik šiandien, bet ir ateinančioms kartoms.
Asociatyvus vaizdas iš NEB vykdomų tyrimų: Vilniaus erdvinė struktūra karštesnėmis spalvomis rodanti vietas, kurios, remiantis matematiniais skaičiavimais, stipriau palaiko gatvės kultūrą kaip vieną esminių miesto gyvenimo aspektų. Duomenys: SSVA (statybų sektoriaus vystymo agentūra), OSM (Open Street Map), Geoportal.lt).
