Lietuvos mokslo taryba kviečia studentus dalį vasaros skirti mokslinei praktikai – universitetuose ir moksliniuose institutuose prisidėti prie mokslinių projektų įgyvendinimo. Studentai vasaros praktikos vietas kviečiami rinktis iš konkurso būdu atrinktų praktikos vietų, kurias siūlo mokslo ir studijų institucijos. Praktika vyks liepos – rugpjūčio mėn., o studentams bus suteikta 2 000 eurų stipendija (po 1 000 Eur per mėnesį).
Šiuo metu prasideda studentų paraiškų teikimo etapas, kuris vyks iki 2025 m. gegužės 8 d. 16 val. elektroninėje sistemoje: https://projektai.lmt.lt/#login
Prašymus į studentų vasaros praktikos vietas gali teikti studentai, kurie atitinka šiuos reikalavimus:
- Studentas yra pirmos (bakalauro) pakopos, antros (magistro) pakopos ar vientisųjų studijų studentas, paskutinę kvietime nurodyto paraiškų pateikimo termino dieną nestudijuojantis paskutiniajame kurse.
- Studento paskutinio semestro visų studijuotų dalykų įvertinimų svertinis vidurkis yra lygus 8,0 arba didesnis.
- Studentui nuo 2022 m. ir vėlesniu laikotarpiu nebuvo skirtas finansavimas atlikti vasaros praktiką pagal šią priemonę.
- Studentas vasaros praktikos metu negali turėti jokių kitų darbo santykių su vykdančiąja institucija, išskyrus darbo santykius dėl pačios vasaros praktikos atlikimo.
Studentai teikia prašymus dalyvauti konkurse, pretenduodami į ne daugiau kaip 2 praktikos vietas. Teikiamas: 1) gyvenimo aprašymas (CV), 2) motyvacinis laiškas ir 3) akademinį pažangumą patvirtinantys dokumentai.
Studentų vasaros praktikos temų pasirinkimo pildymo instrukcija
Praktikos galia: kūrybos ir mokslo sintezė
Kaip pažymi Lietuvos mokslo taryba, ši iniciatyva skatina studentus pažinti mokslinį darbą per praktiką ir pasimatuoti mokslininko profesiją. Vienas įkvepiančių pavyzdžių – VDA Fotografijos, animacijos ir medijų meno katedros studentės Jorės Vilkelytės projektas „Austi filmą: tekstilinė animacija“, įgyvendintas pernai vasarą.
Vadovaujama doc. Gintarės Valevičiūtės-Brazauskienės, studentė kūrybiškai sujungė tradicines audimo technikas ir šiuolaikines animacijos priemones – iš antrinių tekstilės žaliavų ji kūrė audinius, kuriuos vėliau animavo naudodama pokadrinę (stop motion) techniką. Jorės praktika vyko ne tik VDA, bet ir mobilioje laboratorijoje jos prosenelės sodyboje, taip sujungiant asmeninę šeimos istoriją, tautinę autentiką ir modernias technologijas.
„Labai įdomu ir naudinga į meną pažvelgti iš mokslinės pusės – tą studentams būtina padaryti“, – teigia Jorė, skatindama visus, ypač meno studentus, išdrįsti peržengti komforto zoną ir pasinerti į tyrimais grįstą kūrybą.
Plačiau apie šią iniciatyvą: lmt.lrv.lt/naujienos
