Pavasario semestrą VDA Kauno fakultete toliau vyko tarpdisciplininio Gabių mokinių ugdymo projekto užsiėmimai Kauno ir Kauno r. mokiniams nuo trečios iki aštuntos klasės.
Trečiokai supažindinti su formų įvairove ir trimačių objektų piešimu
Trečiokų paskaitas pradėjo lekt. L. Rainė su paskaita „Forma ir jos tektonika erdvėje“, kurios metu trečių klasių mokiniai buvo supažindinami su formų įvairove ir jungtimis dailėje. Pradžioje aptarę geometrinių figūrų svarbą mus supančioje aplinkoje, mažieji pradėjo komponuoti gautą užduotį ir konstruoti savo asmeninį totemą. Paskaitas baigė prof. R. Rimkūno paskaita „Dailė ir jos šakos: piešinio galimybės“. Joje moksleiviai buvo supažindinami su perspektyva, t. y. trimačių objektų piešimu bei vaizdavimu plokštumoje. Paskaitos pradžioje buvo atliekami piešimo pratimai, leidžiantys suvokti perspektyvą ir pamatyti, kaip galima manipuliuoti objektais erdvėje. Pradėta nuo elementariausių užduočių ir pereita prie sudėtingesnių, sukuriant savo unikalų miestą, naudojant izometrinės iliustracijos principą. Moksleiviai pasiekė puikių rezultatų ir pagalino erdvinio mąstymo ir objektų atvaizdavimo plokštumoje žinias.
Ketvirtokai žaidė formomis, kūrė miestą ir mokėsi piešimo kalbos
Ketvirtokai balandžio pradžioje rinkosi į doc. R. Brakauskaitės paskaitą „Žaidžiame linija, forma, spalva“, kurioje buvo supažindinti su linijos ir dvimatės formos komponavimo bei grafinės raiškos įtaka kūriniui. Ketvirtokams buvo pristatyti pavyzdžiai, kaip tai tikslingai pritaikoma grafinio dizaino projektuose ir, pasitelkus vaizduotę lavinančio žaidimo - galvosūkio principą, praktinės dalies metu moksleiviai sukūrė atsitiktinės linijos inspiruotą paveikslėlių istorijos knygelę. Antroje dalyje, pritaikius karpinio dėlionę, vaikai ieškojo dvimatės formos/siluetų. Gegužės užsiėmimus pradėjo lekt. M. Butvila su užsiėmimu „Architektūra ir jos galimybės: miestas ir upė“ . Čia duota užduotis sukurti miestą prie upės, susitapatinti su ja. Duotame kontekste trečiokai kūrė miestą, kuriame didelę įtaką turėjo upė, kalbėjo apie tiltus, prieplaukas, vandens transportą bei apie pastatus, kurie išsidėstę pakrantėse. Ketvirtokų paskaitas užbaigė lekt. D. Inio paskaita „Komunikavimas be žodžių – piešimas kaip kalba“. Ją sudarė dvi dalys – teorinė ir praktinė. Pirmojoje dalyje kalbėta apie tai, kas yra vizuali kalba, kokia jos nauda kiekvienam individui. Užsiėmimo metu mokiniai žiūrėjo įvairių laikotarpių piešinius, nuo senųjų meistrų iki šių dienų komiksų, taip pat stebėjo trumpą animacinį filmą, kuriame nebuvo naudojami žodžiai, kad geriau įsisavinti komunikavimo be žodžių principą. Praktinėje dalyje vaikai piešė trumpą komiksą, kur turėjo sugalvoti istoriją ir ją perteikti vaizdais.
Penktokai gilinosi į tapybą ir skulptūros meną
Penktų klasių moksleiviai turėjo dvi paskaitas. Pirmoji dar vasario pabaigoje vesta prof. A. Vaitkūnienės - „Tapyba: nuotykis su spalva kasdienybėje“. Paskaitos metu mokiniai nagrinėjo apie ką kalba ir kokią žinią mums siunčia spalvos mūsų kasdienybėje. Toliau sekė susipažinimas su meno istorija, tapybos pradžia uolose, Egipto civilizacijos laikotarpiu, viduramžių menu bei šių laikų spalvos panaudojimo būdais mene ir socialinėje erdvėje. Praktinio užsiėmimo metu moksleiviai išbandė spalvų poveikį, perteikiant mus supančią tikrovę. Individualiame ir komandiniame darbe moksleiviai atskleidė simbolinę spalvų prasmę meno kūriniuose ir savo sukurtuose darbuose. Gegužę penktokų paskaitos baigtos užsiėmimu pavadinimu „Skulptūros meno patyrimas“. Užsiėmimo pradžioje su mokiniais kalbėta apie gamtos meną, apie Gintaro įlankoje kuriamas nendrines skulptūras. Taip pat apžvelgti Lietuvos menininkų kurti darbai, analizuota, kas ikvėpė juos sukurti. Po trumpo pokalbio, pavyzdžių aptarimo, mokiniai ėmė į rankas jiems paruoštą žolynų žaliavą ir kūrė skulptūrines formas. Tik prisėdus prie žolynais apkrautų stalų, vaikų rankos nevalingai pradėjo žaisti, tyrinėti. Gimė mažosios formos, stebinančios savo laisvumu ir kūrybingumu. Savo sukurtas skulptūrėles vaikai galėjo pasilikti kaip prisiminimą ar panaudoti, simboliškai sudegindami Jononių ar rudens lygiadienio naktį.
Šeštokams – žaliosios architektūros pristatymas
Šeštokams paskaitą „Žalioji architektūra – protinga aplinka“ vedė lekt. K. Ancutaitė. Paskaitos metu lektorė papasakojo apie tai, kas formuoja aplinką, kurioje gyvename ir kas yra svarbu šiuolaikinėje urbanistinėje erdvėje, interjere ir dizaine. Lektorė taip pat papasakojo apie žaliąją architektūra, išmanius namus ir, žinoma, tvarumą. Paskaitos metu mokiniai sužinojo, kaip žalieji architektai ir dizaineriai, kurdami projektus, atsižvelgia į gamtos ir žmogaus poreikius, lektorė pristatė žaliosios architektūros pavyzdžius iš viso pasaulio. Aptarę teorinę dalį, mokiniai ėmėsi darbo ir kūrė žaliuosius miestus patys.
Septintos klasės mokiniai kūrė tvarius portretus, transformavo erdves ir gilinosi į taško bei linijos svarbą vaizde
Septintokams paskaitos vyko visą kovo mėnesį. Jas pradėjo doc. L. Jonikė su paskaita „Spalvų šventė – struktūrų iš antrinių žaliavų kūrimas.“ Paskaitos metu dėstytoja pristatė tradicinius ir netradicinius portreto kaip kūrybinės idėjos srities sprendimo būdus. Užsiėmimų metų moksleiviai mokėsi paruošti trafaretus bei išmoko praktinio trafaretų panaudojimo ant medžiagos, gaminant portretus. Praktinių darbų laboratorijoje prioritetas teikiamas kūrybingam tvarių medžiagų panaudojimui. Gautas rezultatas - puiki portretų kolekcija, pagaminta iš antrinių žaliavų. Lekt. M. Butvila dėstė mokiniams paskaitą „Erdvių transformacija“. Užsiėmimai buvo suskirstytas į tris dalis: teorija, praktika, varžytuvės –„protmūšis“. Mokiniai supažindinti su architekto profesija, pasakojama, kaip vyksta architektūrinės aplinkos kūrybos procesas, kaip kūrybiškai įgyvendinami architektūriniai sumanymai ir su kokiais iššūkiais susiduria šios specialybės atstovai. Paskaitos metu buvo kalbama apie mus supančią aplinką, kuri kinta nuo erdvės pobūdžio, funkcijos, metų ar paros laiko. Mokiniams buvo pasiūlyta sukurti keturias jų įsivaizduojamos aikštės transformacijos schemas. Septintokai užsiėmimo metu, piešinių pagalba kūrė jiems artimas erdvines kompozicijas. Užsiėmimo pabaigoje dalyviai buvo suskirstyti į komandas ir buvo vykdomos architektūrinės varžytuvės miestų planine ir urbanistine tematika. Doc. A. Repovas užbaigė septintokų paskaitų ciklą su tema „Linija: tarp taško ir formos. Kas ir kaip pjauna pagal liniją”. Paskaitos dalyviai sužinojo, kokie elementai sudaro vaizdą, kaip iš taško gimsta linija, o iš linijos – forma. Aptarta, kaip linija pasitarnauja dizaine ir gamyboje bei kaip ji naudojama įvairiose pjovimo įrenginiuose. Praktinėje dalyje mokiniai piešė įvairias formas, kurios vėliau buvo skaitmenizuojamos, perkeliamos į kompiuterį ir kurso pabaigoje išpjaunamos lazerinio pjovimo įrenginiu VDA Kauno fakulteto laboratorijose, demonstruojant pjovimo procesą ir pieštų formų virsmą skaitmeniniais brėžiniais, tinkamais gamybai.
Aštuntokams pristatytas stiklo menas, dizainas ir architekto profesija
Galiausiai, aštuntokų paskaitos prasidėjo kovą ir bagėsi gegužę. Pirmiausia su stiklo menu paskaitoje „Stiklo menas: Architektūrinis stiklas – spalva, šviesa, emocija“ supažindino prof. V. Gutauskas. Aptartas vitražo reiškinys bei kaip šis reiškinys per laiką kito ir įtakojo mūsų šiandienę buitį ir gyvenamąją aplinką, taip pat aptarta šviesos ir spalvos reikšmė, kuriant lakštinio stiklo kompozicijas interjere. Praktinėje dalyje moksleiviai kūrė klasikinio vitražo kompoziciją iš spalvotą stiklą imituojančių plastiko plėvelių. Doc. E. Valentinavičius paskaitoje „Dizaino istorijos“ mokiniams pasakojo, kad kiekviena mūsų patirta akimirka yra istorija, o mūsų patirtos istorijos dizaino pagalba virsta daiktais, kurie mus lydi dirbant, keliaujant, miegant. Paskaitos dalyviai galėjo sukurti savo istoriją, kurdami ir gamindami bei paversdami savo asmeninį telefoną šviestuvu ar garso kolonėle. Ciklą užbaigė lekt. M. Butvilos paskaita „Miestas kaip urbanistinė struktūra“. Dėstytojas pristatė, ką daro architektas, reikalingus gebėjimus, norint būti šios srities specialistu. Tolimesnėje paskaitos dalyje vaikai gavo praktinę užduotį - naudodami skirtingas detales, statinius, kūrė miesto aikštę. Paskaitą mokiniai užbaigė protmūšiu, kuriame buvo pateikti klausimai iš architektūros srities.
