Prof. dr. Adomo Butrimo kalba pasakyta minint AAAV
100 numerių jubiliejų
1990 metais Lietuvai vėl tapus nepriklausoma valstybe, naujai formavosi ir jos aukštojo mokslo sistema. Pamažu įvyko visų iki tol buvusių aukštųjų mokyklų ir technikumų tapsmas Universitetais ir Kolegijomis. Mokykloms keliami nauji reikalavimai, nustatinėjami kriterijai ir vyksta aktyvios diskusijos. Vilniaus universitetas netgi teigė, kad Lietuvoje yra tik vienas universitetas – Vilniaus. Koks institutų, akademijų likimas? Vilniaus dailės akademija siekė universitetinio statuso, tačiau tam labai trūko mokslinės veiklos. Padėtį imta sparčiai taisyti ir 1992–1994 m. Akademijoje jau atsiranda:
1. Mokslo ir meno prorektorius,
2. Mokslo centras (skyrius),
3. Doktorantūros ir leidybos skyriai,
4. Trijų pakopų studijos (bakalauro, magistro ir doktorantura),
5. Dailėtyros institutas,
6. Galerija „Akademija“.
1991 m. būsimam mokslo ir meno prorektoriui teko pusę metų stažuotis septyniuose Australijos universitetuose. Teko pastebėti, kad anglosaksų pasaulyje visiems universitetams būdingi 3 dalykai: a) žinomos leidyklos, b) puikios bibliotekos, c) turtingos galerijos ir muziejai. Tai tapo pavyzdžiu ir siekiamybe Vilniaus dailės akademijai.
Pirmieji mokslininkai ir leidėjai
1992 m. vėlyvą rudenį, spalio–lapkričio mėn. į Vilniaus dailės akademiją tuo tikslu priimti nauji darbuotojai: Rūta Janonienė, Vidmantas Jankauskas, iš kito padalinio perkelta Teresė Valiuvienė. 1994-aisiais, labai greitai Vilniaus dailės akademijos darbuotojais tampa buvę menotyros katedros absolventai: Rasa Butvilaitė ir Jolita Liškevičienė. Mokslo skyriaus administratore ateina dirbti Timonė Vaškevičienė.
Pirmasis „Acta Academiae Artium Vilnensis“ tomas
1993 m. sausio 26 d. Spaudos kontrolės valdyboje gautas leidimas, kuriuo Vilniaus dailės akademijai suteiktos leidybos teisės (tokia įstaiga nepriklausomoje Lietuvoje dar egzistavo iki 1997-ųjų – visai nepasikeitusi nuo caro laikų).
1993 m. gegužę spaudai pasirašytas pirmasis „Acta Academiae Artium Vilnensis / Vilniaus dailės akademijos darbų“ numeris – 110 p. nedidelio formato (14 x 18) architekto restauratoriaus, architektūros istoriko Stanislovo Mikulionio knyga „Trakų Šv. Mikalojaus Vyskupo bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno statybos istorija“ (1993). Deja, knygelės pradžioje, trumpoje įžangoje teko aptarti ne tik „Actos“ tikslus, bet ir pagrindinius jos autoriaus gyvenimo darbus. Knygą spaudai po S. Mikulionio mirties parengė dr. Rūta Janonienė, tapusi jos moksline redaktore.
Acta Academiae Artium Vilnensis / Vilniaus dailės akademijos darbai
I tomo įžangoje rašoma: „Vildamasi sukurti šių [t. y. meno istorijos] tyrinėjimų publikavimo centrą, Vilniaus dailės akademija pradeda leisti tęstinį leidinį „Vilniaus dailės akademijos darbai“ (Acta Academiae Artium Vilnensis). Iškelti ir svarbiausi tikslai:
- Skelbti naujausius, tik originalius, išliekamąją vertę turinčius Lietuvos dailės ir kultūros tyrinėjimus (1993–1998), dabar pridurtume – ir daug platesnio Rytų–Centrinės Europos kultūros paveldo tyrinėjimus.
- Nuolat skleisti meno žinias pačia plačiausia chronologine ir dalykine prasme – publikuoti straipsnius ir monografijas apie atskirus dailės ir architektūros paminklus, menininkus, meno kryptis.
- Publikuoti svarbią archyvinę dailės ir architektūros istorinę medžiagą.
- Nevengti platesnės kultūros istorijos problematikos.
Taip ir nutiko (išsiplėtė regiono tematika (iki Rytų ir Centrinės Europos), atsirado daugiau dėmesio dizaino, šiuolaikinės dailės ir apskritai kultūros procesams.
Sudaryta redakcinė kolegija: Aleksandra Aleksandravičiūtė, Adomas Butrimas (pirmininkas), Rūta Janonienė, Alfonsas Žvilius. Po truputį pagal reikalavimus ji pildėsi: įtraukti nauji nariai Egidijus Aleksandravičius, Antanas Tyla, dr. Maria Kalamajska-Saeed (Lenkija), dr. Rūta Kaminska (Latvija). Dabar, naujausioje redkolegijoje – ypač gausus būrys Lietuvos ir užsienio mokslininkų.
Pradžia buvo sunki. „Visos pajėgos“ – patirties ir jaunystės sąjunga. 1993 m. minėta Architektūros katedros įkūrimo ir Akademijos 200 metų sukaktis. Rengta, bet nelabai pavykusi konferencija (Lietuvos architektų žvaigždynui tokios konferencijos nebuvo aktualios). Jos medžiaga publikuota 2-ame „Actos“ tome. Simboliška ir reali autorių sudėtis, kurioje buvo ir patyrę ir tik savarankišką veiklą pradėję tos srities specialistai:
1. VDA garbės daktaras Vladas Drėma (g. 1910)
2. Prof. Eduardas Budreika (g. 1918)
3. Į leidybą per „Actą“ visam laikui įsitraukęs prof. Algimantas Mačiulis ir du V kurso studentai: Rasa Butvilaitė bei Kęstutis Gerliakas. Į šio tomo rengimą aktyviai įsitraukė Janina Belinienė ir Rūta Kuodienė iš VDA bibliotekos.
„Actos“ sudarytojai
Šios kalbos autorius atliko tyrimą ir nustatė, kad nepralenkiamasis – Vidmantas Jankauskas, sudaręs 8 tomus, svarbi ir jo kursiokė Rasa Butvilaitė – 6 tomų sudarytoja. Kartu rikiuojasi dar dvi aktyvistės, taip pat sudariusios po 6 tomus – Tojana Račiūnaitė ir Dalia Klajumienė (aiškėja, kodėl tapo Lietuvos mokslo premijų laureatėmis). Po 4 tomus sudarė Rūta Janonienė, Algė Andriulytė, Marius Iršėnas; po 3 – Ramutė Rachlevičiūtė, Adomas Butrimas, Gabija Surdokaitė, Jolita Liškevičienė, Ieva Pleikienė, Aušra Trakšelytė, Lina Michelkevičė; po 2 – Vytautas Michelkevičius, Regimantas Pilkauskas, Ieva Kuizinienė, Karolina Jakaitė, Milda Žvirblytė, Renata Šukaitytė, Agnė Narušytė, Rasa Andriušytė-Žukienė, Gintautė Žemaitytė; po 1 tomą – net 25 sudarytojai.
„Actos“ autoriai
1. Rūta Janonienė – 33 straipsniai ir 7 vertimai.
2. Tojana Račiūnaitė – 22 straipsniai.
3. Vidmantas Jankauskas – 18 straipsnių ir 3 atsiminimų publikacijos.
4. Dalia Klajumienė – 16 straipsnių.
5. Jolita Liškevičienė – 16 straipsnių.
Po 10 straipsnių parašė Rasa Butvilaitė, Adomas Butrimas, Giedrė Mickūnaitė, Agnė Narušytė, Renata Šukaitytė; po 9 – Rasa Andriušytė, Helmutas Šabasevičius, Aleksandra Aleksandravičiūtė; po 8 – Algė Andriulytė, Algė Jankevičienė, Mindaugas Paknys, Laima Šinkūnaitė, Skaidra Trilupaitytė; po 7 – Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė, Ilona Mažeikienė, Erika Grigoravičienė, Vaidutė Ščiglienė, Sigita Maslauskaitė, Giedrė Jankevičiūtė, Lina Michelkevičė, Margarita Janušonienė, Evaldas Purlys, Elona Lubytė. Po 1 straipsnį parašė 485 autoriai.
„Actos“ kalbos redaktoriai
Pirmoji kalbos redaktorė, perėjusi iš VDA administracijos tarnybos į Mokslo skyriaus vyr. redaktorės pareigas (1992 10 28) – Teresė Valiuvienė, redagavusi keturis tomus iš pirmo dešimtuko, iki šiol sėkmingai darbuojasi VDA leidykloje.
Vėliau kviečiamas talkino Alfonsas Lagunavičius, ilgą laiką dirbęs „Mokslo“ leidykloje. Jis daugiausia redagavo architektūrai skirtus tomus. Daug tomų redagavo Jolita Grašienė, Dalia Žalienė, Ona Balkevičienė ir kt.
Dailininkai
Prof. Alfonsas Žvilius (jis ir pirmosios redkolegijos narys), leidybos asas, dirbęs „Vagos“ ir „Mokslo“ leidyklose, vienintelis profesionalas mūsų visų kompanijoje. Jis sukūrė dviejų formatų viršelio kompozicijos principus (jų laikomasi iki šiol) du formatus (1/3 – pavadinimas, 2/3 – viena meno kūrinio reprodukcija).
Daugybės „Actų“ dailininkas maketuotojas buvo Saulius Bajorinas (dar studijuodamas 3 kurse iliustravęs Lietuvos istorijos vadovėlį) baigęs studijas, VDA leidykloje dirbo apie 20 metų. Leidykloje dirbo ir dailininkas Bronius Leonavičius. Dabar leidyklos dailininkai – Martynas Gintalas ir Rasa Janulevičiūtė.
Spaustuvininkai
Spaustuvininkas Valdemaras Stefanovičius dirbo sunkiomis sąlygomis, iš pradžių dviračių remonto rūselyje Naujuosiuose rūmuose, nuosava spausdinimo mašina (iki 5 tomo – gana kukli kokybė), vėliau ir VDA įsigijo šiokios tokios technikos. Dabar jo sūnus Evaldas puikiai pakeitė tėvą – jau dinastija. Padėjo „Petro ofsetas“, kartais ir kitos spaustuvės – kai nespėdavome ar gaudavome lėšų.
„Actos“ administratoriai
Įvairiu laiku „Actą“ administravo leidyklos direktoriai: Timonė Vaškevičienė, Linas Janulevičius, Marius Iršėnas. Vėliau šio darbo labai sėkmingai ėmėsi Algė Andriulytė, 2018 m. ją pakeitė Aušra Trakšelytė.
„Acta“ nuėjo ilgą 28-erių metų ir 100 numerių kelią. Tai buvo kūrimosi, eksperimentų, bandymų (sulaukė ir kompiuterių eros), kitimų, vilčių, prasmės pojūčio, įsibėgėjimo, tarptautinio pripažinimo, mokslinio pajėgumo ir VDA reprezentavimo laikotarpis.
Šiandien – senosios gvardijos, o ypač jaunimo – darbštaus ir kupino idėjų dėka – „Acta Academiae Artium Vilnensis“ gyvena kaip niekad intensyvų laikotarpį – tarptautišką, periodišką.
Taigi jau 100-asis „Actos“ numeris. Sparčiai augdama kartu su leidykla, augindama doktorantus – beveik taip pat sparčiai, kaip ji išaugino tris Lietuvos mokslo premijos laureates, augino ir visą intelektinį Akademijos potencialą. Tad nė kiek neapsirikome, kai rašėme jos pirmojo tomelio redakcijos žodyje: „Meno istorija tarp įvairių praeities pažinimo sričių užima nepaprastai svarbią vietą kaip vienas iš krašto kultūrą – tautos gyvybingumo pagrindą – tyrinėjančių mokslų.“
Ir naujausi „Actos“ numeriai, ir jubiliejinis, 100-asis, rodo, kad į sudarytojų ir autorių gretas įsitraukus „Acta Academiae Artium Vilnensis“ projekto vadovei Aušrai Trakšelytei, o atskirų tomų sudaryme atsakomybę perėmusiai dr. Linai Michelkevičei, pagrindinės Dailėtyros instituto mokslinės publikacijos yra darbščiose, atsakingai ir išradingai dirbančių sudarytojų rankose. Kiek pakeistas ir šiuolaikiškesnis formatas, daugybė naujų tyrimo idėjų, naujų autorių vardų ir dar įvairesnės tematikos atsiradimas – tai pastarųjų metų „Actos“ ženklai. Kartu šis leidinys, jį lydintys renginiai, pristatymai, aktyvėjanti leidinio sklaida žymi dar labiau intensyvėjančią VDA Dailėtyros instituto mokslinę veiklą, sugebėjimą pasiekti vis gilesnius kultūros sluoksnius. Linkime ir leidiniui, ir Institutui, visiems jų kolegoms, bičiuliams, rėmėjams kuo geriausios kloties kuriant kitus 100 tomų.
Vilnius, 2021 m. rugsėjo 29 d.
