Dailėtyros institutas


Fotografija: tarpininko vaidmenys ir būsenos kultūroje
(preliminarus pavadinimas)

Tema: Fotografija, bet ne jos meninės tradicijos, o vaidmenys ir būsenos dabarties ir praeities kultūroje. Numatoma publikuoti straipsnius ne tik dailėtyrininkų, bet ir kitų mokslo krypčių atstovų, taip pat ir mediją apmąstančių menininkų, naudojančių fotografiją.

Sudarytoja: dr. Agnė Narušytė
Numatyta išleisti: 2020 m. IV ketv.


Tarpukario Vilnius: dailės ir architektūros pavidalai 1919–1939 metais
Anotacija: Leidinys skirtas Vilniaus tarpukario dailei ir architektūrai. Šioms temoms pastaraisiais metais skiriama vis didesnis susidomėjimas tiek Lietuvoje, tiek ir kaimyniniuose kraštuose (pirmiausia Lenkijoje).  Leidinyje publikuojami įvairių sričių (dailės istorijos ir teorijos, architektūros, paveldo) specialistų moksliniai straipsniai, parengti tarptautinės konferencijos metu skaitytų pranešimų pagrindu (2019 m. spalio 25 d., Vytauto Kasiulio dailės muziejuje, Vilnius).

Sudarytoja: dr. Algė Andriulytė
Numatyta išleisti: 2020 m. IV ketv.


Jubiliejus: sudabartinta praeitis
Anotacija:
Penkiasdešimt, šimtas, du šimtai, tūkstantis metų... Tai vadinamosios „apvalios datos“, sukaktys arba jubiliejiniai metai, kurie dėmesiu apgaubia ir iš kasdienės laiko tėkmės išskiria bendruomenes, institucijas, vietoves, asmenis. Numatoma publikuoti įvairių tyrėjų ir menininkų straipsnius ir meno projektų pristatymus, skirtus jubiliejaus sampratos, istorijos, socialinės kultūros ir jubiliejinių kūrinių tyrimams, siekiantiems atskleisti dominuojančias raiškos tendencijas, pabrėžiamas vertes ir kiekvieną sykį unikalią socialinių kontekstų reikšmę.

Sudarytojos: dr. Lina Michelkevičė, dr. Tojana Račiūnaitė
Numatyta išleisti: 2021 m. II ketv.


Materialus knygos kūnas: tradicijos ir naujovių sąveika 
Anotacija: Leidinys skirtas tipografinei knygai – jos apipavidalinimo tradicijai aktualizuojant daiktiškąjį knygos pradą. Į spausdintą knygą siūlome pažvelgti kaip į erdvę, apimančią dailininko –iliustruotojo ir dizainerio eksperimentus, kintančias poligrafijos galimybes. Leidinį sudarys moksliniai straipsniai, parengti tarptautinės konferencijos metu skaitytų pranešimų pagrindu (2020 m. gegužės 7–9 d., Vilnius).

Sudarytojos: dr. Jolita Liškevičienė, dr. Ieva Pleikienė
Numatyta išleisti: 2021 m. III ketv.


Lotynų Amerikos ir Rytų Europos kultūrinės sąveikos
Anotacija: Leidiniu siekiama apmąstyti įvaizdžių, idėjų, meno objektų, medžiagų, technologijų bei menininkų migraciją tarp Lotynų Amerikos ir Rytų Europos, kadangi pastarąjį dešimtmetį humanistikoje sparčiai daugėja transkultūrinių tyrimų, tačiau Lotynų Amerikos ir Rytų Europos istoriniai, politiniai, o taip pat kultūriniai ryšiai vis dar nepakankamai pažįstami, neturime bent kiek pilnesnio šių regionų tarpusavio sąsajų suvokimo. Tomas sumanytas kaip tarpdisciplininis diskusijų forumas apie kultūrines sąveikas tarp Lotynų Amerikos ir Rytų Europos, todėl kviečiame prisidėti pačių įvairiausių sričių mokslininkus: dailėtyrininkus, muzikologus, literatūrologus, kinotyrininkus, religijotyrininkus, filosofus, kultūros istorikus, antropologus bei sociologus. Taip pat laukiami įgyvendintų ar šiuo metu vystomų meninių tyrimų, susijusių su tomo tema, pristatymai.

Sudarytoja: dr. Laura Petrauskaitė
Numatyta išleisti: 2021 m. III ketv.

Dizaino procesai
(preliminarus pavadinimas)
Anotacija: Šiandien turime daug skirtingų dizainerių veiklos krypčių, be visiems suprantamų, labiau tradicinių specializacijų (produkto, grafinio dizaino, kostiumo, interjero, meninio arba konceptualaus dizaino), kalbame apie kritinį dizainą, paslaugų dizainą, neurodizainą, performatyvų dizainą ir kt. Tad šis leidinys taip pat neapsiriboja viena kuria dizaino sritimi. Numatoma publikuoti straipsnius ne tik dizaino teorijos bei istorijos tyrėjų, bet taip pat ir dizainerių praktikų, taikančių savo projektuose tradicinius bei eksperimentinius dizaino tyrimo metodus.

Sudarytoja: dr. Karolina Jakaitė
Numatyta išleisti: 2021 m. IV ketv.


ARCHITEKTŪRINĖ KERAMIKA: apdailos medžiagos,
funkcinė įranga, meno kūriniai

Anotacija: Pramoninę architektūrinę keramiką įvairiais aspektais tradiciškai daugiau tyrinėja tų šalių mokslininkai, kur XIX–XX a. veikė ar tebeveikia stambūs fabrikai, savo produkciją ir dizaino sprendimus paskleidę po visą pasaulį. Lietuvoje šia tema tik pradedama domėtis, nes mūsų šalis gali būti įvardinta kaip nedidelių ir palyginti menkai už jos ribų žinomų fabrikų kraštas. Visgi Lietuvos vartotojai niekada nebuvo „nuskriausti“, jiems buvo siūloma tiek vietinė, tiek ir pati įvairiausia atvežtinė produkcija. Architektūrinės firmos ir prekeiviai turėjo užsienio gamintojų dirbinių sandėlius. Importo kryptys ir produkcijos įvairovė skirtingais laikotarpiais buvo nulemta politinių ir ekonominių veiksnių. Keraminių prekių pasiūlos ir paklausos dinamiką taip pat formavo ir architektai, aktyviai demonstruodami vienos ar kitos apdailos medžiagos patraukliąsias savybes (estetika, funkcionalumas, higiena ir kt.), diegdami vianam ar kitam laikui inovatyvią funkcinę įrangą ar kviesdami menininkus, pramonės dizainerius bendradarbiauti puošiant pastatų išorę ir vidų. Be to, architektai bendradarbiavo su menininkais ir numatydavo autorinės kūrybos integravimą į pastatų apdailą.

Sudarytoja: dr. Dalia Klajumienė
Numatyta išleisti: 2022 m. I ketv.

SAPNAI IR VIZIJOS LIETUVOS MENE
Anotacija: Meninėje kūryboje yra labai svarbi pasąmonė ir dailininko vaizduotė, iš jų kyla kitokia, meninė realybė, netapati regimojo pasaulio realizmui. Religinėje dailėje gausu siužetų susijusių su anapusybės patirtimis, dvasiniais regėjimais, nereta yra ir sapnų tema (pvz. Jokūbo laiptai ir kt.). Įdomus temos aspektas siejasi su dailininkų reikšme įvaizdinant kitų asmenų patirtus regėjimus ar sapnus, nes iš esmės neįmanoma tiksliai perteikti kito asmens patirtų reginių ir visuomet reikšmingas bus menininko vaizduotės indėlis.
Šiame straipsnių rinkinyje kviečiama publikuoti straipsnius, susijusius su vizijų ir vizionieriškumo Lietuvos mene temomis, sapnų įtaka kūrybai, fantastikos pasireiškimu dailėje (nuo priešistorinės dailės ar „fantastiškųjų viduramžių“ iki šiuolaikinių meninės kūrybos reiškinių).

Sudarytoja: dr. (hp) Rūta Janonienė
Numatyta išleisti: 2022 m. II ketv.