Dailėtyros institutas

Materialus knygos kūnas: tradicijos ir naujovių sąveika 
Anotacija: Leidinys skirtas tipografinei knygai – jos apipavidalinimo tradicijai aktualizuojant daiktiškąjį knygos pradą. Į spausdintą knygą siūlome pažvelgti kaip į erdvę, apimančią dailininko –iliustruotojo ir dizainerio eksperimentus, kintančias poligrafijos galimybes. Leidinį sudarys moksliniai straipsniai, parengti tarptautinės konferencijos metu skaitytų pranešimų pagrindu (2020 m. gegužės 7–9 d., Vilnius).

Sudarytojos: dr. Jolita Liškevičienė, dr. Ieva Pleikienė
Numatyta išleisti: 2021 m. III ketv.


Lotynų Amerikos ir Rytų Europos kultūrinės sąveikos
Anotacija: Leidiniu siekiama apmąstyti įvaizdžių, idėjų, meno objektų, medžiagų, technologijų bei menininkų migraciją tarp Lotynų Amerikos ir Rytų Europos, kadangi pastarąjį dešimtmetį humanistikoje sparčiai daugėja transkultūrinių tyrimų, tačiau Lotynų Amerikos ir Rytų Europos istoriniai, politiniai, o taip pat kultūriniai ryšiai vis dar nepakankamai pažįstami, neturime bent kiek pilnesnio šių regionų tarpusavio sąsajų suvokimo. Tomas sumanytas kaip tarpdisciplininis diskusijų forumas apie kultūrines sąveikas tarp Lotynų Amerikos ir Rytų Europos, todėl kviečiame prisidėti pačių įvairiausių sričių mokslininkus: dailėtyrininkus, muzikologus, literatūrologus, kinotyrininkus, religijotyrininkus, filosofus, kultūros istorikus, antropologus bei sociologus. Taip pat laukiami įgyvendintų ar šiuo metu vystomų meninių tyrimų, susijusių su tomo tema, pristatymai.

Sudarytoja: dr. Laura Petrauskaitė
Numatyta išleisti: 2021 m. III ketv.
 

Dizaino procesai
(preliminarus pavadinimas)
Anotacija: Šiandien turime daug skirtingų dizainerių veiklos krypčių, be visiems suprantamų, labiau tradicinių specializacijų (produkto, grafinio dizaino, kostiumo, interjero, meninio arba konceptualaus dizaino), kalbame apie kritinį dizainą, paslaugų dizainą, neurodizainą, performatyvų dizainą ir kt. Tad šis leidinys taip pat neapsiriboja viena kuria dizaino sritimi. Numatoma publikuoti straipsnius ne tik dizaino teorijos bei istorijos tyrėjų, bet taip pat ir dizainerių praktikų, taikančių savo projektuose tradicinius bei eksperimentinius dizaino tyrimo metodus.

Sudarytoja: dr. Karolina Jakaitė
Numatyta išleisti: 2021 m. IV ketv.


ARCHITEKTŪRINĖ KERAMIKA: apdailos medžiagos,
funkcinė įranga, meno kūriniai

Anotacija: Pramoninę architektūrinę keramiką įvairiais aspektais tradiciškai daugiau tyrinėja tų šalių mokslininkai, kur XIX–XX a. veikė ar tebeveikia stambūs fabrikai, savo produkciją ir dizaino sprendimus paskleidę po visą pasaulį. Lietuvoje šia tema tik pradedama domėtis, nes mūsų šalis gali būti įvardinta kaip nedidelių ir palyginti menkai už jos ribų žinomų fabrikų kraštas. Visgi Lietuvos vartotojai niekada nebuvo „nuskriausti“, jiems buvo siūloma tiek vietinė, tiek ir pati įvairiausia atvežtinė produkcija. Architektūrinės firmos ir prekeiviai turėjo užsienio gamintojų dirbinių sandėlius. Importo kryptys ir produkcijos įvairovė skirtingais laikotarpiais buvo nulemta politinių ir ekonominių veiksnių. Keraminių prekių pasiūlos ir paklausos dinamiką taip pat formavo ir architektai, aktyviai demonstruodami vienos ar kitos apdailos medžiagos patraukliąsias savybes (estetika, funkcionalumas, higiena ir kt.), diegdami vianam ar kitam laikui inovatyvią funkcinę įrangą ar kviesdami menininkus, pramonės dizainerius bendradarbiauti puošiant pastatų išorę ir vidų. Be to, architektai bendradarbiavo su menininkais ir numatydavo autorinės kūrybos integravimą į pastatų apdailą.

Sudarytoja: dr. Dalia Klajumienė
Numatyta išleisti: 2022 m. I ketv.
 

Sapnai ir vizijos Lietuvos mene
Anotacija: Meninėje kūryboje yra labai svarbi pasąmonė ir dailininko vaizduotė, iš jų kyla kitokia, meninė realybė, netapati regimojo pasaulio realizmui. Religinėje dailėje gausu siužetų susijusių su anapusybės patirtimis, dvasiniais regėjimais, nereta yra ir sapnų tema (pvz. Jokūbo laiptai ir kt.). Įdomus temos aspektas siejasi su dailininkų reikšme įvaizdinant kitų asmenų patirtus regėjimus ar sapnus, nes iš esmės neįmanoma tiksliai perteikti kito asmens patirtų reginių ir visuomet reikšmingas bus menininko vaizduotės indėlis.
Šiame straipsnių rinkinyje kviečiama publikuoti straipsnius, susijusius su vizijų ir vizionieriškumo Lietuvos mene temomis, sapnų įtaka kūrybai, fantastikos pasireiškimu dailėje (nuo priešistorinės dailės ar „fantastiškųjų viduramžių“ iki šiuolaikinių meninės kūrybos reiškinių).

Sudarytoja: dr. (hp) Rūta Janonienė
Numatyta išleisti: 2022 m. II ketv.
 

Kaip pasakoti apie meną? Dailės istorija, kritika, tekstai ir pasakojimai Lietuvoje
Anotacija: Plečiantis tyrimų laukui ir kintant Lietuvos dailėtyros ambicijoms, aktualėja savirefleksijos būtinybė, todėl leidinyje atsigręžiama į pačią dailėtyrą ir meno kritiką, jos istoriją, dabartį ir perspektyvas. Straipsniuose žvelgiama į Lietuvos dailės istorijas, jų kūrėjus, pasakojimo strategijas, stilius ir siekius, kitaip tariant, diskutuojama apie patį pasakojimą.
Menotyrinė savirefleksija skatina gilesnę disciplinos savižiną, leidžia užčiuopti reikšmingas slinktis ir transformacijas, įvardinti, kaip keičiasi dailėtyriniai pasakojimai ir kaip juos veikia meniniai tyrimai, vizualumo, kultūros, lyčių ir kitų studijų paradigmos, socialinės ir politinės realijos.
Leidinį sudarys moksliniai straipsniai, parengti mokslinės konferencijos metu skaitytų pranešimų pagrindu (2021 m. gegužės 6–7 d.).

Sudarytojos: dr. Lina Michelkevičė, dr. Laura Petrauskaitė, dr. Aušra Trakšelytė
Numatyta išleisti: 2023 m. I ketv.

 

DAILĖS IR ARCHITEKTŪROS RESTAURATORIŲ RENGIMAS EUROPOJE:
aktualios praktinės patirtys, restauravimo metodų įsisavinimas

2021 m. balandžio 22–23 d. Vilniaus dailės akademijos Restauravimo katedra organizavo tarptautinę nuotolinę konferenciją, į kurią kvietė įvairių Europos aukštųjų mokyklų studentus ir dėstytojus pasidalinti patirtimi apie būsimųjų dailės ir architektūros restauratorių rengimo metodus, juos atskleidžiant per kursinių, diplominių, vasaros praktikos užduočių parinkimo ir įgyvendinimo pristatymą bei iškilusių problemų analizavimą, sprendimo būdų išaiškinimą. Konferencijos pranešimų pagrindu parengti moksliniai straipsniai sudarys būsimo Acta Academiae Artium Vilnensis tomo pagrindą, tačiau kviečiami tekstus siūlyti ir konferencijoje nedalyvavusieji.

Sudarytojos: dr. Dalia Klajumienė, dr. Indrė Užuotaitė.