Marcė Katiliūtė, Natiurmortas, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institutas kviečia skaityti pranešimus tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, kuri vyks 2027 m. gegužės 13–14 d., Vilniaus dailės akademijoje
Konferencijos tema: „Ir sklido iš paveikslo nepaprastai malonus kvapas...“ Jutiminio patyrimo aspektai vizualiojoje kultūroje
Pastaraisiais metais ypač pagausėjo istorinių ir meninių tyrimų, kuriuose, remiantis rašytiniais šaltiniais, siekiama atskleisti jutiminį praeities matmenį. Vizualiosios kultūros jutiminis matmuo dažnu atveju aptinkamas tiesiogiai: jei jos objektas yra fiziškai išlikęs, jis atsiveria regai ir regimojoje atmintyje saugomiems kontekstams. Meno istorijoje ir kritikoje dažnai per regą gaunamas kultūros objekto vaizdas derinamas su istorinių šaltinių perduodama jo ankstesne „istorine“ regimine patirtimi. Dabartiškas žvilgsnis lyginamas su tekstų „išlaikomais“ ir tokiu būdu įprasminamais praeities žvilgsniais. Tačiau vizualioji kultūra nėra vien regima: ji patiriama ir kitomis juslėmis – lyta, skoniu, uosle ir klausa.
Žmogaus patyrime jutimai ne tik pasireiškia, bet ir sąveikauja tarpusavyje: viena kitą iššaukia, nurodo, asocijuoja, stimuliuoja, pavaduoja ar papildo. Visa tai vyksta ir vizualiosios kultūros kūryboje, jos raiškoje ir recepcijoje. Kvapas, garsas, lytėjimas, erdvės pojūtis, emocinė atmosfera veikė ir tebeveikia žiūrovo santykį su vizualiąja kūryba – ar tai būtų paveikslai, statulos, taikomojo meno objektai, ar įvairias medijas jungianti instaliacija, ar su kūnišku buvimu ir judėjimu erdvėje glaudžiai susijusi architektūra. Jutimų terpės ir reikšmės, jų sklaidos būdai ir patirtys, jų įvardijimai ir interpretavimo kontekstai kultūros istorijoje nepaliaujamai kinta, tačiau gali būti atpažįstami ir tyrinėjami kitų kultūros fenomenų kontekste. Pavyzdžiui, malonus kvapas buvo patiriamas ir aprašomas prie stebuklingųjų Šv. Mergelės Marijos atvaizdų ir šventųjų relikvijų, jis buvo prilyginamas antgamtinio Dievo veikimo įrodymui. Barokinė natiurmortų ikonografija leidžia rekonstruoti įvairias kvapų gamas – nuo žuvies ir kitų jūros gėrybių dvelksmo iki nosį kutenančių senų knygų dulkių, nuo alsių paukščių plunksnų iki gaivių tik ką nuskintų gėlių. Tokiu būdu dailės kūriniai tampa kvapų istorijos ikonografiniais šaltiniais, jutimų istorijos laidininkais. Kita vertus, šiuolaikiniai dailės parodų kuratoriai vis dažniau bendradarbiauja su kvapų kūrėjais, siūlydami ne tik regėti, bet ir prie kūrinių „čia ir dabar“ uosti jų reikšmių lauką išryškinančius, jų suvokimą emociškai stimuliuojančius ar bendrą ekspozicijos atmosferą kuriančius aromatus.
Konferencija kviečia įvairių sričių mokslininkus analizuoti jutimų raišką ir sąveiką vizualiojoje kultūroje, tyrinėti joje pasireiškiantį atmosferiškumą, jo reikšmes ir terpes, kultūroje įsitvirtinusias ir naujai atrandamas ikonografines ir ofaktorines dermes, kūno ir jo jutiminės aplinkos, spalvų ir kvapų sąveikas, jų perteikimo būdus ir formas.
Konferencijoje taip pat siekiama aptarti metodologines prieigas, leidžiančias analizuoti nematerialius ir efemeriškus vizualiosios kultūros aspektus.
Siūlomos pranešimų tematikos
- Jutiminė patirtis vizualaus kūrinio recepcijoje;
- Meno kūrinio patirties atmosferiškumas;
- Dailė kaip jutimų ikonografijos ir istorijos šaltinis;
- Jutimų simbolinė raiška vizualiojoje kultūroje;
- Kūno atmintis ir jutimai vizualiosios kūrybos suvokime;
- Muziejinių ekspozicijų ir šiuolaikinės dailės parodų juslinės strategijos;
- Kvapų kuratorystė;
- Kvapo ir kitų jutimų vaidmuo architektūroje ir erdvės patirtyje;
- Metodologiniai iššūkiai tiriant nematerialius vizualiosios kultūros aspektus;
- Skirtingų juslių sąveika ir jų kombinacijos vizualiosios kultūros patyrime.
Konferencijos kalbos lietuvių ir anglų. Pranešimų trukmė 20 min.
Paraiškas dalyvauti konferencijoje, t. y. pranešimų temas, santraukas (apie 250 žodžių) ir dalyvio biogramą (iki 120 žodžių), parengtas lietuvių ir anglų kalbomis, prašome siųsti el. pašto adresais: tojana.raciunaite@vda.lt ir ramune.savickaite@vda.lt iki 2026 m. rugsėjo 18 d.
Konferencijos pranešimų pagrindu planuojama rengti recenzuojamo mokslo leidinio Acta Academiae Artium Vilnensis numerį.
Konferencijos organizatorės:
Tojana Račiūnaitė (Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institutas)
Ramunė Savickaitė (Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institutas)
Konferencijos mokslinis ir organizacinis komitetas:
Dalia Klajumienė (Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institutas)
Jolita Liškevičienė (Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institutas)
Anna Sylwia Czyż (Varšuvos Kardinolo Stefano Wyszyńskio universitetas)
Ruth Sargent Noyes (Estijos menų akademija)
Laura Petrauskaitė (Bažnytinio paveldo muziejus)
Joana Vitkutė (Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institutas)
